Sveikatos priežiūros ateitis - E-Sveikata

Visi sutinkame, kad permainos sveikatos priežiūros srityje turi žengti koja kojon su greitai besivystančiomis naujomis IT technologijomis. Jau gana įprasta tapo registruotis internetu pas gydytoją, o ne nuobodžai laukti, kol poliklinikos registratorė atsilieps, ar prarasti daug laiko, kol jums bus paskirtas vizitas pas gydytoją. Net nesusimąstome, kad mes tokiu būdu naudojamės E-Sveikatos paslaugomis, kurios neaplenkė ir Lietuvos.

Esu paskirta Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonės E-Sveikatos veiksmų plano 2012-2020 m. šešėline pranešėja. Nuomonė komitete bus pradėta rengti netrukus, pagrindiniai dokumento svarstymai Parlamente prasidės rudenį, o dėl šio dokumento plenarinėje sesijoje bus balsuojama Lietuvos pirmininkavimo laikotarpiu, lapkritį, todėl noriu plačiajai visuomenei pristatyti šį Parlamente nagrinėjamą klausimą.

2012 m. Europos Komisija paskelbė veiksmų planą, pagal kurį bus diegiami skaitmeniniai sprendimai Europos sveikatos priežiūros sistemose. Pacientai ir sveikatos priežiūros specialistai noriai naudoja telemedicinos sistemas, daugelis europiečių yra atsisiuntę išmaniųjų telefonų taikomųjų programų, kuriomis stebima jų sveikata ir būklė. Naujos technologijos, diegiamos medicinoje, yra ne tik patogios pacientams bei gydytojams, - jos suteikia galimybę sumažinti išlaidas sveikatos priežiūros sistemai. Komisijos dokumente yra apibrėžti konkretūs E-Sveikatos veiksmai, kuriais siekiama plačiau taikyti nuotolinės medicinos priemones sveikatos priežiūros srityje bei pacientams užtikrinti priėjimą prie jų sveikatos duomenų.

Nepaisant ekonomikos krizės, pasaulinė nuotolinės medicinos rinka pasaulyje didėja: 2010 m. - 7,485 mlrd. eurų, 2011 m. – 8,86 mlrd. eurų. Yra prognozuojama, kad iki 2017 m. pasaulinė mobilių sveikatos priežiūros technologijų rinka išaugs iki 17,5 mlrd. eurų, todėl svarbu kreipti medicinos paslaugas moderniu keliu.

Europos Komisija E-Sveikatos priemones aktyviai įgyvendina daugiau kaip dešimtmetį. Pirmasis E-Sveikatos veiksmų planas atsirado 2004 m., o pirmasis Europos Komisijos komunikatas dėl telemedicinos - 2008 m. Sveikatos ir sveikatos priežiūros sistemose taikomos informacinės bei ryšių technologijos (IRT) gali padėti padidinti jų efektyvumą, pagerinti gyvenimo kokybę ir sudaryti sąlygas taikyti inovacijas sveikatos srityje. Nuo 2004 m. Europos Komisija rengė tikslines politikos iniciatyvas, kuriomis siekta skatinti E-Sveikatos technologijas diegti visoje ES. Valstybės narės aktyviai atsiliepė ir aiškiai įsipareigojo įgyvendinti E-Sveikatos politikos darbotvarkę. Daug darbų jau yra nuveikta ES mastu nuotolinės medicinos srityje, tačiau moderni nuotolinė sveikatos priežiūros sistema vis susiduria su naujais iššūkiais - ji nuolat turi būti suderinta su "kosminiu" greičiu besivystančiomis IT technologijomis, o tai ir yra atspindėta naujame Europos Komisijos veiksmų plane.

Justina Vitkauskaitė-Bernard Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto narė, Europos Parlamento Regionų komiteto narė

Elektroninės paslaugos sveikatos srityje yra labai ekonomiškos, nes taupo pacientų ir gydytojų laiką, sumažėja pacientų aptarnavimo kaštai. Pvz., elektroninė registracijos forma, elektroninė paciento kortelė, elektroninis receptas, gydytojo konsultacija internetu, gydytojų pasikeitimas patirtimi naudojant elektroninę duomenų apsikeitimo sistemą. Europos Komisijos duomenimis, išlaidos 27 ES valstybėse narėse 1990 m. viešosios sveikatos sričiai vidutiniškai sudarė 5,9 proc. BVP, o 2010 m. išaugo iki 7,9 proc. BVP. Šiai dienai kai kurių ES šalių vyriausybės sveikatos priežiūrai skiria net iki 15 proc. šalies biudžeto. Tai - didžiuliai pinigai iš valstybės biudžeto. Prognozuojama, kad ateityje dėl visuomenės senėjimo bei kitų socialinių, ekonominių, kultūrinių veiksnių išlaidos ir toliau gali augti, ir visoje ES siekti net 8,5 proc. BVP jau 2060 m. Todėl, ekspertų prognozėmis, ilgalaikės sveikatos priežiūros išlaidos vidutiniškai beveik padvigubės. Kartu manoma, kad darbinio amžiaus piliečių dalis smarkiai sumažės, o pagyvenusių ir labai senų žmonių ES padaugės, todėl jiems reikės daugiau sveikatos priežiūros paslaugų. Elektroninės paslaugos ir telemedicina galėtų pagelbėti pagyvenusiems žmonėms gauti bendrosios praktikos gydytojo konsultaciją bei vaistų receptą nuotoliniu būdu, o tai gerokai sumažintų ir paciento (kelionė, laikas), ir gydymo įstaigos (gydytojų darbo laikas, eilės) kaštus.

Naujas E-Sveikatos veiksmų planas yra parengtas vadovaujantis strategijos „Europa 2020“ ir Europos skaitmeninės darbotvarkės tikslais. Tam, kad būtų sėkmingai įgyvendinamas naujas komisijos pateiktas E-Sveikatos planas, pacientai ir sveikatos priežiūros specialistai turi būti pakankamai informuoti apie E-Sveikatos sprendimus. Valstybės narės turi išanalizuoti duomenis apie diegiamos E-Sveikatos sistemos ekonominį efektyvumą jų šaliai. Valstybėse narėse turi būti pakankamai aiškus teisinis mobilių technologijų taikymo E-Sveikatos srityje pagrindas. Pvz., sukurtos telemedicinos taikymo nacionalinės teisinės bazės. Kad E-Sveikatos projektas būtų puikiai įgyvendintas, turėtų būti pagerintos interneto prieigos net ir socialiai ar ekonomiškai nepalankios būklės rajonuose. Naujojo E-Sveikatos veiksmų plano tikslas yra šias kliūtis šalinti.

Lietuva žengia moderniu keliu

Jau šiandien Lietuvoje internetu galime registruotis pas gydytoją bei rasti išsamią informaciją apie vaistus, o artimoje ateityje, sukūrus elektroninę sveikatos istoriją, tiek pacientai, tiek gydytojai internete galės naudoti elektroninius receptus bei teikti nuotolines konsultacijas pacientui. Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerija Lietuvoje E-Sveikatos sistemą planuoja įgyvendinti 2014 m. Lietuvoje ši sistema diegiama nuo 2005 m., yra parengta ir šalies E-Sveikatos sistemos 2008–2015 m. plėtros strategija. 2008 m. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija sėkmingai įgyvendino projektą ,,E. sveikatos paslaugos“.

Įgyvendinant projektą buvo sukurtos, įdiegtos ir priimtos eksploatuoti ligoninės E-Sveikatos informacinės sistemos Kauno medicinos universiteto klinikose, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje bei Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose. Šios sistemos dėka gydymo įstaigos gali operatyviai keistis duomenimis apie pacientams suteiktas gydymo paslaugas ir atliktus tyrimus kitose sveikatos priežiūros įstaigose, o taip pat stebėti paciento gydymo eigą bei gydymo rezultatus. Šis įgyvendintas projektas jau leidžia gyventojams pasiūlyti aukštos kokybės medicinos paslaugas bei užtikrina geresnes sveikatos priežiūros įstaigų administravimo sąlygas. Projektui skirta parama sudarė 15,195 mln. litų. Projektą rėmė Lietuvos Respublika (6,617 mln. litų), iš dalies finansavo Europos Sąjunga (8,578 mln. litų). Šiandien vykdomas projektas ,,E. Sveikatos paslaugų gyventojams ir pacientams kūrimas VšĮ Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus universitetinėje Antakalnio ligoninėje“ , kuriam skirta skirta 2,991 mln. litų. Projekto tikslas - sudaryti sąlygas gyventojams ir pacientams elektroniniu būdu gauti savo medicininius duomenis, o sveikatos priežiūros įstaigoms - saugiai keistis informacija elektroninėje erdvėje.

Naujoms technologijoms užkariaujant mediciną, Lietuvoje pradėjo sparčiai vystytis telemedicinos sritis. Praėjusių metų gruodį buvo įkurta telemedicinos asociacija, kuriai vadovauja prof. Alvydas Paunksnis, kuris yra telemedicinos pradininkas Lietuvoje. Asociacijos prezidento nuomone, Lietuvoje telemedicinos sritis turi gerą perspektyvą ir, jei bus sureguliuota teisinė bei ekonominė bazė, mūsų šalyje yra įmonių, kurios gali kurti aukščiausias telemedicinos technologijas. Kad telemedicinos paslaugos sveikatos srityje sparčiai populiarėja visame pasaulyje, rodo ir Europos Komisija, kuri savo ruožtu yra įsipareigojusi 2014 m. paskelbti žaliąją knygą mobilių sveikatos priežiūros technologijų klausimais.

Vienas iš E-Sveikatos sistemos 2008–2015 m. plėtros strategijos tikslų Lietuvoje yra elektroninio recepto sistema, kurią buvo planuota įgyvendinti iki 2014 m. Šiuo tikslu Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerija vykdo projektą, kurio vertė - 5,996 mln. litų. Tikimasi, kad nauja sistema didins farmacijos verslo skaidrumą, nes elektroninis receptas leis matyti visą vaisto kelią nuo recepto išrašymo gydytojo kabinete iki paciento, taip pat sudarys galimybes stebėti išrašomų vaistų kiekius.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba dar 2007 metų rugsėjį su Valstybine ligonių kasa sudarė asmens duomenų teikimo sutartį. Prieiti prie asmens sveikatos draudimo duomenų sveikatos apsaugos darbuotojams užtenka asmens kodo, todėl pacientai neturėtų būti prašomi pateikti sveikatos draudimo pažymėjimų.

Tačiau nors modernizacijos projektai gan sėkmingai įgyvendinami, kartais pacientams pasirodo, kad sistema neveikia. Be abejonės, kuriant E-Sveikatos sistemą nepavyksta išvengti klaidų. 2011 m. Valstybės kontrolė konstatavo, kad nuo 2006 metų iš elektroninės sveikatos informacinės sistemos kūrimui skirtų 34 mln. litų daugiau kaip 15 mln. litų panaudota nerezultatyviai. Iki šiolei Sveikatos apsaugos ministerija bylinėjasi su viena įmone dėl E-Sveikatos projektui skirtų paslaugų už 3 milijonus litų. Kadangi sritis labai nauja, neišvengiama klaidų, tad reikia akylai stebėti, kad nebūtų piktnaudžiavimo dėl gauto finansavimo, taip pat verta ir svarbu keistis patirtimi su kitomis valstybėmis narėmis.

Į mūsų kasdienį gyvenimą ateinant E-Sveikatos paslaugoms, keičiasi ir pati sveikatos paslaugos tiekimo forma, todėl žmonėms reikia priprasti prie naujovės. Manau, kad laikui einant situacija E-Sveikatos srityje gerės, nes sparčiai didėja ir kompiuterinis raštingumas bei vyksta interneto plėtra atokesnėse Lietuvos vietovėse. Elektroninės paslaugos sveikatos priežiūros srityje - gana nauja ir perspektyvi sritis, todėl suprantama, kad ja besinaudojantiems žmonėms bei šioje srityje dirbantiems žmonėms reikės laiko prie jos priprasti bei daug ko išmokti, kad pajustume jos pranašumus.

• Rašyti komentarą (0)