Kultūra kaime – vienija ir pakylėja

„Dirbame, plušame, nebekvėpuojame. Visi esame „susirgę“ Žoline“, - taip Laukžemės kaimo kultūros darbuotojų, bendruomenės narių pastangas rengiant tradicinę, jau 12-tą kartą, Žolinę, kuri dar sykį būtų išskirtinė šventė, apibūdino Kretingos kultūros centro Laukžemės skyriaus vedėja Aida Mikutienė.

Laukžemės skyriaus vedėja Aida Mikutienė sakė, jog jie buvę pirmieji, kurie atsidūrė po „vienu stogu“ su kitomis įstaigomis. Laikas parodė, jog tai pasiteisino.

Anot jos, Žolinė Laukžemėje – vienintelė diena, kai buvę ir esami laukžemiškiai gali vienas kitą sutikti, apkabinti, pamatyti bei sužinoti, kas ir kiek pasikeitė, įvyko per metus. „Net ir kaimo senolės tvirtina, jog neateiti į Žolinę – didžiausia nuodėmė. O jeigu šventintos duonos neatsilauši, vargas tave lydės visus metus. Gal mums dėl to ir sekasi, kad ta duona bendrai dalinamės: rengiame bendrus su bendruomene projektus, gražinamės, tvarkomės, o tradicinius Naujuosius, kartu su bendruomene švenčiamus kas antrus metus, ko gero, surengsime naujai suremontuotose patalpose“, - pasidžiaugė A.Mikutienė, pasak kurios, kultūra kaime – neatsiejama nuo bendruomenės: ji vienija žmones ir pakylėja virš kasdienybės.

Laukžemės skyriaus vedėja pastebi, kad pamažu gęsta skeptikų, nusiteikusių prieš kaimo kultūros įstaigas, nuomonė, nes kultūros namai, nykstant mokykloms, nesant kitų įstaigų, lieka vienintelė žmones suburianti institucija, palaikanti kaime kultūrą.

Laukžemės skyrius vienija per 40 saviveiklininkų: į repeticijas renkasi mišrus vokalinis ansamblis „Žiburys“, retro ansamblis, gitaristų būrelyje jaunuoliai mokosi groti gitara. Su šiais žmonėmis dirba meno vadovas Alvydas Višinskas, į darbą Laukžemėje važinėjantis iš Skuodo. Laukžemės neaplenkė ir nauja mada – linijiniai šokiai, kurių moteris moko Laimutė Karčiauskienė.

Saviveiklos kolektyvai – nuolatiniai rajono renginių dalyviai, aktyviai bendraujantys ir su kitų rajonų kultūros skyriais, bendruomenėmis: ne kartą būta Klaipėdos, Telšių, Skuodo ir kitų rajonų renginiuose.

„Išvykos, koncertai – neatsiejami nuo mūsų veiklos. Tai svarbu, kai kalbame apie tobulėjimą, bendravimą ir bendradarbiavimą. Kai yra noro save parodyti ir kitiems, atsiranda ir rezultato siekiamybė, visai kitaip pradedi vertinti ir atlikimo kokybę. Šios iš mūsų meno vadovas reikalauja labai griežtai, o užsibrėžtą kartelę vis skatina kelti ir įvairūs konkursai, kuriuose saviveiklininkus vertina profesionalai. Išgirdus jų kritiką, dažnai norisi pasiteisinti, esą mes – tik mėgėjai, bet kasdieniame darbe profesionalų išsakytos pastabos labai praverčia“, - teigė A.Mikutienė.

Laukžemės mišrus vokalinis ansamblis – ne tik vietos bendruomenės, bet ir daugelio rajoninių renginių dalyvis.

Ji tvirtino, jog bet kuris sumanymas nėra spontaniškas: kiekvienas projektas apmąstomas, o idėja puoselėjama ne vienerius metus. Štai iš projektų įsigijus šiuolaikiškos technikos, rudeniop į kaimą sugrįš kinas.

„Puoselėjame sumanymą rengti kino vakarus. Juk paskutinįsyk kinas kaime buvo rodomas prieš daugiau kaip 20 metų. Buvau pati išmokusi rodyti kiną. Pamenu, nutrūksta kino juosta, rankos dreba – taip skubi ją suklijuoti, nes žiūrovai nerimsta, pyksta, - prisiminimais pasidalijo A.Mikutienė, Laukžemėje dirbanti jau 23 metus. – Dabar gi – kitas laikas. Manau, jog bus galima netgi pasirinkti, ką parodyti jaunimui, ką – vyresniems žmonėms. Kartu žiūrėsime, kartu ir aptarsime. Bendrame susibūrime dar ir naujų idėjų gims“.

Šiuo metu laukžemiškiai turi rūpestį, kur gauti ir kaip surinkti senus patefonus: taip Laukžemėje atgims praėjusios šimtmečio vidurio muzika, grojama vinilinių plokštelių. „Suradome žmogų, kuris mums papasakos ir apie plokšteles, ir apie patefonus. Manau, jog toks sugrįžimas į praeitį savaip praturtins ne vieną renginio dalyvį“, - įsitikinusi Laukžemės skyriaus vedėja.

Jos nuomone, didelė paskata jaunimui – gitaristų būrelis: Laukžemė – atitolęs nuo centrų kaimas, jaunimui sunkiai pasiekiamos meno mokyklos, o kaimuose muzikantai nyksta – jų vis mažiau ir mažiau. Gitaristų būrelyje jaunuoliai išmoksta muzikinio rašto pagrindų, susipažįsta su įvairių stilių muzika, išmoksta akomponuoti vokalui, elgtis scenoje. „Būrelio vadovas yra parinkęs geros literatūros, kad jaunuoliai galėtų padirbėti ir savarankiškai, iš projektų esame nupirkę dvi gitaras. Manau, jog taip pamažu užsiauginsime naują kaimo muzikantų kartą“, - vylėsi A.Mikutienė.

Kalbėdama apie kaimo kultūrą ji kaip didžiausią problemą įvardina lėšų trūkumą organizuojant renginius. Lėšų pavyksta surasti per rėmėjus, kuriems padedant kyla ir kaimo švenčių kokybė.

• Rašyti komentarą (4)