Į kuršių žemes – ieškoti savųjų šaknų

Dviračių klubo „Tolumos“ nariai, surengę žygį į istorines kuršių žemes, įgyvendino seną svajonę surasti ir tarsi „įrėminti“ savąsias šaknis. „Esame žemaičiai, asimiliavęsi su kuršiais. Mūsų kilmė – bendra, ir pajausti senųjų kuršių dvasią, keliaujant dviračiais, buvo išties įspūdinga“, - teigė vienas žygeivių, salantiškis Gajus Jankauskas.

„Tolumų“ dviratininkams teko patirti, ką reiškia važiuoti žvyrkeliu ir vos ,,nepamesti dantų“.

Kad įgyvendintų savo idėją, jis kartu su Adrijana Bruzdeilynaite, Neringa Jazdauskiene ir Irmantu Jazdauskiu, Dariumi Barasa, Inga Markevičiūte, Andžejumi Adamkevičiumi ir Inga Skipariute kasdien nuvažiuodami iki 130-140 km, įveikė 950 km atstumą. Kelionės startas buvo tradicinis - Kretingos centras, prie Nepriklausomybės paminklo, o kelionę dviratininkai užbaigė simboliškai – Palangoje, senojoje kuršių genties Mėgavos žemėje.

„Pabuvojome 9 kuršių genčių žemėse. Mūsų kelionė netgi gavo vardą – „Gintaro ratas“. Visur, kur apsilankėme, palikome po gintarą – kaip mūsų sąsajos su praeitimi simbolį ir galbūt kaip pažadą kada nors čia sugrįžti. Iš tiesų pamatėme daug nuostabių, įspūdingų vietų, patyrėme, koks sutvarkytas ir patrauklus turistams yra Latvijos pajūrys, tad keliauti mūsų išbandytu maršrutu patartume ir kitiems“, - teigė G.Jankauskauskas.

Į kelionę išsirengę 8 dviratininkai – nevienodos patirties, tad kokia bus kelionė – su trikdžiais ar be jų – jos pradžioje buvo galima tik spėlioti. „Bet jau pirmą dieną buvo aišku: viskas – tvarkoje. Įveikėme ne tik planuotus 100 km, bet ir daugiau. Sėkmingai per dieną nuvažiuodami po130-140 km, savo iš anksto parengtą planą viršijome 150 km. Vadinasi, daugiau ko ir pamatėme, - kalbėjo salantiškis keliautojas, kuris kartu su komandos draugais jau pirmąją kelionės dieną ties Senąja Įpiltimi patyrė problemų – sugedo vieno dviračio transmisija. – Laimė, kad mus lydėjo kretingiškis Gediminas Stankevičius, kuris sutiko pasikeisti dviračio detalėmis, o pats – grįžti į Kretingą su sulūžusiu dviračiu“.

Žygio dalyviai Kolkas rage, Latvijoje

Nepaisydami nesėkmių, „Tolumų“ keliautojai sėkmingai pasiekė Grobiną - Piemarės genties žemes, po to kelionė buvo tęsiama per Dūvzarės, Ventavos, Miera kurša, Skrundos, Žemgalos, Ceklio, Pilsačio ir, galų gale, Mėgavos genčių žemes. Visą maršrutą lydėjo nepakartojami įspūdžiai: Venstspilyje – seniausias (1814 m.) ir aukščiausias (55,6 m) Baltijos šalių švyturiai, Kolkas ragas, Baltijos jūra, susiliejanti su Rygos įlanka, kur, manoma, yra didžiausias laivų kapinynas, Engurės ežeras, šalia kurio ganėsi puslaukiniai juodi žirgai, autentiką išsaugojusi Livonijos ordino XIII a. pilis Jaunpilio miestelyje, dar viena, šiek tiek modernesnė pilis Aucėjė, Kuršėnai, kuršių žemių arterija – Ventos upė, Šatrijos kalnas, Varniai, Lūkšto ežeras, Pamario krašto miestai, Mingės kaimas, Nida, paskutinis kelionės akcentas – Palanga. Visa tai susilieja į įspūdžių visumą, skatinančią nesustoti pusiaukelėje ir pagal galimybes keliauti toliau.

Kelionė neapsiėjo be buitinių nesklandumų – pirmosiomis dienomis buvo sunku gauti gėlo vandens, ne visur pavyko planuotos nakvynės. „Patyrėme, jog Latvijos žvyrkeliai ne itin skiriasi nuo kelių ir ką reiškia važiuoti gerais Lietuvos keliais. Buvo vietų, kur, tarškėdami žvyrkeliais, vos nepalikome dantų, ir prisiminsime „saldžią“ dieną, kai galėjome po keletą kilometrų važiuoti nemindami pedalų, nes riedėjome nuokalne. Būnant ant Šatrijos kalno, kilo vėtra, dangų užtraukė debesys, tačiau mums nekliuvo nė lašo: lietus praėjo visai šalia ir sėdėdami ant kalno jį galėjome paliesti. Už šį gamtos stebuklą į laužą krito mūsų gintarai – padėka Šatrijos raganoms... Nuotykį patyrėme pakeliui į Nidą, kai dalis keliautojų patyrė techninių nesklandumų ir nebespėjo į keltą. Sutikome žmogų, kuris kateriu jį pavijo, o mes, galima sakyti, abordažavome keltą, sukėlėme mantą, dviračius... Tokių dalykų nepakartosi, jie įvyksta tik kartą“, - kelionės netikėtumų žavesiu pasidalino G.Jankauskas.

Žygyje patiriamą nuovargį sklaidė visą kelionę lydėjęs humoras: kad būtų linksmiau, žygeiviai vienas kitą padalino į „departamentus“, taip pasiskirstydami darbus.

„Nors vienas kito artimiau ir nepažinojome, kelionėje susidraugavome, ir, galime sakyti, jog šie keliauninkai – tai nauja klubo „Tolumos“ karta, kuri, manau, pasipildys naujais dviračių žygių mėgėjais. Mūsų žygis į senąsias kuršių žemes įrodė, jog ir ne itin patyrę dviratininkai gali atlaikyti krūvius ir patirti kelionės dviračiais žavesį“, - teigė G.Jankauskas.

Dviratininkų planuose – surengti kelionę į Mažąją Lietuvą, galbūt – į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemes, didžiuosius žygius papildant neilgais žygiais krašto istorijai ir kultūrai pažinti.

• Rašyti komentarą (4)