Kūrėjo rankose šoka metalas

Menininko - 43 metų Ryčio Zenkevičiaus - vardą pirmiausiai išgirdo automobilių puošyba, taip vadinamu tiuningu, besidomintys žmonės. O pastarąjį dešimtmetį jis išgarsėjo kaip metalo meistras, išradęs naujovišką lydymo – virinimo techniką: žaisdamas formomis ir jungdamas įvairius metalus su medžiu, oda, akmeniu, jis kuria įstabaus grožio bei plastikos interjero ir eksterjero puošybos elementus.

Rytis Zenkevičius išrado savo kūrybos techniką iš skirtingų metalų jungčių - taip šiandien gimsta nepakartojamo grožio ir plastikos kūriniai (nuotr. apačioje).

Lietuvoje – unikali technika

Laiptų turėklai, vartai, tvoros ir dekoratyvinės tvorelės, suvenyrai, automobilių puošybos detalės - toks platus R.Zenkevičiaus rankoms paklūstančių kūrinių spektras. Šie kūriniai gimsta iš kelių metalų – nerūdijančio plieno, vario, žalvario, juodmetalio – tarpusavio jungties bei metalo dermės su kitokiomis gamtinėmis medžiagomis.

„Naudoju ne kalimo, kaip įprasta metalo meistrams, o suvirinimo techniką: jungiu detalę prie detalės. Tai – brangi technika. Niekur Lietuvoje nemačiau to darant, galbūt kur nors ir yra, bet aš nežinau. Man tai – paties atradimas: virinant dujomis argono aparatu, temperatūra pakyla iki 2000 laipsnių. Tokios temperatūros reikia, kad išsilydytų nerūdijantis plienas, o varis lydosi prie 200 laipsnių , kai vienas metalas išsilydo, kitas sudega“, - menininkas aiškino, jog būtina pagauti akimirką, kad metalų nesudegintų, o iš jų sąveikos gimtų naujas kūrinys.

Nuolat ieškodamas, R. Zenkevičius atrado, kaip privirinti metalą prie medžio, kaip sujungti metalą su akmeniu ir su oda. „Pabandžiau surasti metalo ir stiklo jungtį. Bet sužinojau, kad Lietuvoje jau yra tai darantis meistras. Kam man iš naujo išradinėti dviratį, ieškojimams ir bandymams man prireiktų kokių 5 metų“, - neslėpė pašnekovas.

Juvelyrikos dirbinių, jis sakė, nekuriąs, nes tam reikėtų smulkių instrumentų, o jo arsenalas – stambūs įrankiai ir suvirinimo aparatūra. „Tai, kas atliko iš automobilių tiuningavimo laikų“, - pajuokavo menininkas.

Kūrė automobilių dizainą

R.Zenkevičius neslėpė, jog prieš gerą dešimtmetį jis buvo stačia galva paniręs į kartingų verslą – buvo įkūręs modernaus automobilių dizaino studiją: pats konstravo, perdarinėjo automobilius tiek, kad iš jų belikdavo tik viena kita gamyklinė detalė.

„Pradėjau nuo pulverizatoriaus, kelių raktų ir savo fantazijos. Išmokau glaistyti, virinti, nors iki tol savo automobilyje nemokėjau nė tepalo pasikeisti, - juokėsi Rytis. – O po metų surinkau automobilio modelį, iš senojo tik stogas ir langai beliko. Iš seno golfo padariau kabrioletą, ten tik priekinį stiklą palikau, po to ilgus metus važinėdavau juo su Klaipėdos pilies džiazo festivalio vėliava. Mano tiuninguoti automobiliai pasklido po šalį, iškeliaudavo į Sankt Peterburgą, Norvegiją“, - meistras prasitarė, jog jo dekoruotų automobilių turi ir vienas kitas kretingiškis.

Įsisukus į automobilių pramogų verslą, prasidėjo dragai – vadinamosios chuliganiškos lenktynės, reikalai su policija. „Žmona pyko, spjoviau į viską ir išsinuomojau dirbtuves Klaipėdoje. Šios buvo be vartų, pačiam reikėjo juos pasidirbinti“, - R.Zenkevičius sakė, jog tai ir buvo jau kitokios kūrybos kelio startas.

Tačiau Rytis neslėpė, jog jo svajonėse tebegyvena troškimas sukonstruoti automobilį su vidaus degimo varikliu: „Ir su visais „pričindalais“. Ta mintis kirba, gal kada nors imsiu ir padarysiu“, - svarstė jis.

Metalo žaismas Ryčio Zenkevičiaus kūriniuose.

Amatininkų ir menininkų giminė

Vasaromis dažnai pas Kretingoje gyvenančią motiną Birutę Zenkevičienę apsilankantis klaipėdietis menininkas neabejingas ir mūsų rajonui: jis padovanojo kryžių Baublių koplyčiai.

Šis kryžius – vienas iš modernia virinimo technika sukurtų jo kūrinių, kuriame sujungti juodmetalis, nerūdijantis plienas bei žalvaris.

Už šį koplyčią papuošusį sakralaus meno kūrinį R.Zenkevičiui padėką įteikė Telšių vyskupas Jonas Boruta.

Paauglys būdamas vaidinęs mėgėjų teatre, režisūros studijas Klaipėdos universitete pas profesorių Petrą Bielskį baigęs ir scenografijos meno pas dailininkę Sofiją Kanaverskytę mokęsis Rytis sakė, jog jam nesvetimas šis kraštas.

Baubliuose gyvena R. Zenkevičiaus krikšto mama - žolininkė floristė Stasė Gideikienė, kurios paprašytas jis ir dovanojęs kryžių. Jo dėdė, motinos pusbrolis, buvo iš Baublių kilęs tragiško likimo skulptorius Rimantas Daugintis. Ryčio mama Birutė Zenkevičienė taip pat – didelė gėlių mėgėja, jas perkelianti ir į savo rabkdarbius.

„Visa mūsų giminė – amatininkai ir menininkai, - Rytį papildė jo mama. Mano senelis Antanas Lukauskas Baubliuose turėjo kalvę, buvo įsteigęs dvi mokyklas. Dar išsaugojome vienos jų, neseniai atšventusios 90-metį, skambutį“.

*

Šiandien R.Zenkevičius savo kūryba tarnauja savam miestui, Klaipėdai, bei visai Lietuvai: jau kelintus metus jo suvenyrai kaip apdovanojimai įteikiami pasaulinio garso Klaipėdos pilies džiazo festivalio atlikėjams, tarptautinio teatrų festivalio „Šermukšnis“ bei kitų renginių dalyviams.

• Rašyti komentarą (6)