|
|
|
Nasrėnų karjere neskęsta konfliktas
Šį pavasarį Nasrėnuose Salantų regioniniam parkui ėmus valyti sovietmečio palikimą, žvyro karjerą ir jo pakrantes, įsiliepsnojęs konfliktas tarp greta jo įsikūrusių narsrėniškių Broniaus Jaručio ir Petro Zaleckio bei parko vadovybės negęsta ligi šiol. „Gavo europinių pinigų sutvarkyti karjerą, bet paliko pusiau skustą, pusiau luptą. Kaimas turėjo savo tvenkinį, o dabar beturime kūdrą“, - piktinosi jiedu. "Nebėr rojaus kampelio“ B. Jaručio ir P. Zaleckio teigimu, senasis karjeras buvo pamėgta nasrėniškių poilsio vieta, ir niekas neprašė, kad jį tvarkytų. Tvenkinys nuo gatvės apaugęs medžiais, vasaromis žmonės jame mėgę maudytis. Apylinkės natūraliai buvo užžėlusios medžiais bei krūmais, čia perėjo 2 rūšių antys, atplasnodavo gulbės, o gegužę vakarais skardėjo nuo lakštingalų trelių. „Salantų regioninis parkas, neva, saugo paukščius. Tai tik gražūs žodžiai: kai iškirto medžius, išvis neliko jokių paukščių. Štai jums ir programa „Natūra“, o juk natūralios gamtos neliko “, - piktinosi nasrėniškiai. P.Zaleckis sakė suskaičiavęs, jog iškirto apie 1 tūkst. medelių – uosių, beržų, ievų. „O pasodino, pažiūrėkit, 15 vargetų. Ką čia pasodino, įkišo bet kaip. Argi jie žino, kokioje vietoje ir koks medelis gali augti. Nuo seno mūsų krašte vienur ošia beržynėliai, kitur - drebulynai, medis yra gyvas ir su juo elgtis bet kaip negalima, - vyras neslėpė, kad kertant medžius gražiuoju prašęs darbininkų jų neliesti, tačiau šie jo neklausę. – Kirtėjai, matyt, medžių nepažįsta, sakė, kad tik išvalys teritoriją, o iš tikrųjų atvažiavo, apvogė ir išvažiavo. Buvo rojaus kampelis ir nebėr. O mes turime tylėti ir džiaugtis, kaip gražiai padarė, nors vien stagarai styro“. „Ankstesnis seniūnas Algirdas Macius pasirūpino užpilti pylimą, kad žmonės už karjero nebevežtų šiukšlių. Keliukas prie tvenkinio eina per mano žemę, bet aš jo neužtveriu ir leidžiu, kad pailsėti, išsimaudyti atvažiuotų ir kiti žmonės“, - tęsė mintį B. Jarutis ir apgailestavo, kad jų kaime natūralios gamtos nebelikę.
Tikslas – ne poilsiavietė Vyras įsitikinęs: jei darbai pradėti, jie turi būti ir pabaigti. Tačiau jau vidurvasaris, o stagarai tebestirkso ir išvažinėtos buldozerių provėžos nuo saulės net sudžiūvę. Regioninio parko vadovai, anot jo, žadėjo įrengti poilsiavietę, o paliko išdraskytą vietą, kur nėra nė vieno suoliuko ar šiukšliadėžės. Salantų regioninio parko direktorius Modestas Šečkus nesutinka su šiais P.Zaleckio ir B.Jaručio priekaištais. „Nasrėnų smėlio – žvyro karjeras buvo apaugęs karklynais ir menkaverčiais medžiais. Ši teritorija buvo įtraukta į ES finansuojamą projektą, pagal kurį tvarkomi apleisti statiniai bei kiti iš sovietmečio likę aplinką žalojantys objektai. Šio projekto tikslas nebuvo įrengti poilsiavietę prie Nasrėnų karjero, o tik sutvarkyti aplinką. Iškirtome krūmynus, užlyginome duobes, nes anksčiau šią vietą žmonės buvo pavertę sąvartynu. Ir jeigu nasrėniškiai įsivaizdavo, kad užsodinsime gazonus, įrengsime pavėsines ir suolus, jie klydo, nes projekto tikslas nebuvo toks“, - projekto esmę išdėstė M.Šečkus. Interpretuoti situaciją, jo manymu, žmonės gali įvairiai, tačiau sutartyje su rangovais – bendrove „Tramera“ - numatyti darbai buvo atlikti. „Netgi papildomai pasodinome medžių, o tai net nebuvo planuota padaryti“, - pabrėžė parko vadovas. Jo įsitikinimu, dabar darbų prie Nasrėnų karjero atlikta tiek, kad galima vystyti tolimesnę veiklą – sukurtos galimybės įrengti poilsiavietę, tačiau iniciatyvos turi imtis pati bendruomenė, seniūnija.
Susikirtę interesai tik pakenkė Kūlupėnų seniūnė Rita Lubienė neslėpė, jog pasirašydama leidimą pradėti darbus, ji tikėjosi, jog ši vieta atrodys gražiau. Tačiau ji įsitikinusi, jog situaciją gerokai pakoregavo ir kaimynų pasipriešinimas: „Darbininkai išsigando tų gyventojų pykčio, nebenorėjo konfliktų, gal viską būtų gražiau padarę, bet po triukšmo suskubo išvažiuoti“. Seniūnė tikino, jog nasrėniškiai buvo sukviesti į susirinkimą, ir dauguma džiaugėsi, kad išpjovė šabakštynus, nes vertingų medžių ten nebuvę. Kitapus tvenkinio gyvenanti Nasrėnų seniūnaitė Regina Simonaitienė, kaip sakė čia gimusi ir augusi, tikino, jog neseniai apvažiavusi kaimo žmones ir pasišnekėjusi apie šią vietą. „Žmonėms patiko, kad išpjovė medžius, tik norisi, kad kuo greičiau sutvarkytų. Šnekėjomės su regioninio parko vyriausiuoju specialistu Andriumi Kazlausku. Šis sakęs – vėl rengsime projektą ir bandysime gauti lėšų tolimesniems darbams. O seniūnija iš savo lėšų jau padarė šiukšliadėžes“, - kalbėjo R.Simonaitienė. Jos manymu, kai vyko darbai pavasarį, susikirto šalia gyvenančių P.Zalecko ir B.Jaručio bei darbininkų interesai: „Petras – didelis gamtos mylėtojas, jis muselės nenuspaus ar gyvo medelio nenupjaus. Bet, manau, taip jautriai nereikėtų reaguoti, nes ne paslaptis, jog žmonės čia turėjo ir savų interesų. Kita vertus, darbininkai žiemą gal ir neatskyrė gero medžio nuo prasto ir iškirto tuos, kuriuos galėjo palikti“. Visgi R.Simonaitienės žodžiais, nasrėniškiai turi viltį, kad tvenkinio aplinką Salantų regioninis parkas baigs tvarkyti: „Jeigu ėmėsi iniciatyvios, tegul ir padaro ligi galo – išrauna kelmus ir išlygina teritoriją. * Faktai Salantų regioninio parko teritorijoje buvo vykdomas projektas „Apleistų statinių ir kitų aplinką žalojančių objektų likvidavimas (I etapas)“, pagal kurį sutvarkytos 5 vietos: 1 – Skuodo rajone ir 4 – Kretingos rajone (apleisti karjerai Nasrėnų bei Erlėnų kaime ir pažeisti iškasti žemės plotai Šalyno bei Laivių kaimuose). Iš buvusių karjerų ir pažeistų plotų išvežta 36,5 t šiukšlių. Visiems šiems darbams įgyvendinti buvo skirta 270 tūkst. Lt europinių lėšų.
|
|
