|
|
|
Vanduo dėl gautos ES paramos daugiau nebrangs
Apie 28 mln. Lt – tokia vertė projektų, kurie bus įvykdyti šiemet renovuojant ir plečiant Kretingos rajono vandentiekio ir nuotekų ūkį. Artimiausiais liepos ir rugpjūčio mėnesiais numatoma paleisti naujai pastatytus Kartenos, Kūlupėnų ir Darbėnų nuotekų valymo įrenginius, rugsėjį – užbaigti Kretingos miesto nuotekų valyklos, spalį – Kartenos, Kūlupėnų, Padvarių ir Darbėnų vandentiekio bei nuotekų tinklų rekonstrukcijas, gruodį – pastatyti vandens gerinimo įrenginius Kartenoje ir Kūlupėnuose. Kiek šios milijoninės investicijos kainuos vandens vartotojams, ar brangs vanduo?
Kainai įtakos nebeturės „Visos užbaigtos ir tebevykdomos investicijos į Savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų ūkį jau yra įskaičiuotos į dabartinę vandens kainą“, - ramina Kretingos rajono savivaldybės uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos vandenys“ direktorius Gediminas Valinevičius. Jo teigimu, vanduo bei buitinių nuotekų šalinimo paslauga ateityje brangti galėtų dėl elektros energijos pabrangimo (ji sudaro 20 proc. įmonės veiklos sąnaudų) bei kitų veiksnių, tačiau ne dėl šiandieną jau atlikto ūkio atnaujinimo, kuriam didžiumą lėšų skyrė Europos Sąjunga, dalį - valstybė iš valstybės biudžeto. Savivaldybei ir „Kretingos vandenims“ bereikėjo padengti apie 5 proc. visų išlaidų. Priekaištus, kad įmonės „Kretingos vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos respublikoje yra vienos iš didžiausių, G. Valinevičiaus teigimu, reikėtų pamiršti. Dabartines kainas Savivaldybės taryba patvirtino praėjusių metų rugpjūtį, jos galioti turėtų iki 2015-ųjų. „Taip, prieš 4 metus buvome šias paslaugas šalyje brangiausiai teikiančių įmonių dešimtuke, tačiau šiandieną mūsų kainos yra žemiau respublikos vidurkio, lyginant jas su panašiomis savivaldybėmis – ne Vilniaus ar Klaipėdos, kur gyventojų koncentracija yra gerokai didesnė. Vaizdžiai tariant, didmiesčio daugiabutis vartotojų skaičiumi gali mūsų ir kuriam nors kaimui prilygti“, - aiškino G. Valinevičius. Direktorius pažymėjo, jog šiandieną vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo kainas keičiančios savivaldybės jas didina 2 - 4 litais už 1 kub. m. Darbus užvilkino projektuotojai Kūlupėnų, Kartenos ir Darbėnų nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija turėjo būti baigta maždaug prieš pusmetį. Rekonstrukcijos, kurios vertė – per 4 mln., darbus atlieka bendrovė „Hidrostatyba“. Darbų užbaigimo terminas buvo pratęstas ir šių gyvenviečių vandentiekio bei nuotekų tinklų plėtrą vykdančiai bendrovei „Grundolita“. Abiem rangovams įsisprausti į projektinius darbų atlikimo terminus nepavyko dėl projektuotojų klaidų. Trijų gyvenviečių vandentiekio bei nuotekų tinklų plėtrą projektavo bendrovės iš Vilniaus „Gairija“ specialistai. Projektai buvo padaryti prieš penkerius metus. „Grundolitai“ juos pradėjus vykdyti išlindo daug projektinių netikslumų. „Kretingos vandenų“ direktorius G. Valinevičius prasitarė, jog dėl projektuotojų kaltės kai kurios siurblinės numatytos buvo po aukštos įtampos elektros stulpais, planuojamos trasos kirto gyventojų sklypus šiems nežinant. Bendrovės „Gairija“ parengtus projektus suderino ir „Kretingos vandenys“, ir Kretingos rajono savivaldybė. G. Valinevičius patikino, jog dėl pažeistų projektų įvykdymo terminų, kurie, išlindus projektavimo klaidoms, buvo pratęsti, nenukentės nei darbų kokybė, nei jų finansavimas. Gers vandenį be fluoro Kūlupėnuose ir Kartenoje vandens gerinimo įrenginiai jau pastatyti, tačiau šis projektas irgi turi nesklandumų. Abiejų gyvenviečių vandens gerinimo įrenginių statybos projektavimo ir rangos darbus laimėjo bendrovė „Santeka“ iš Panevėžio. Vykdant statybos darbus bendrovės specialistai pamatė, jog per mažas yra dabartinių vandens gręžinių pajėgumas. „Senieji gręžiniai nebeužtikrina reikiamo vandens debeto“, - iškilusią projektuotojų nenumatytą kliūtį patvirtino G. Valinevičius. Jis pažymėjo, jog kol bus išgręžti nauji gręžiniai, geriamasis vanduo Kartenos ir Kūlupėnų gyventojams laikinai bus tiekiamas iš senųjų, tiesiai, be filtrų. Naujų gręžinių išgręžimas kainuos apie 1,2 mln. Lt. „Kretingos vandenys“ jau atliko gręžimo darbų pirkimo procedūras ir laukia Aplinkos ministerijos sprendimo dėl lėšų – 1,2 mln. Lt – skyrimo. „Mūsų paraišką Aplinkos projektų valdymo agentūra įvertino teigiamai, tad, manau, jog pinigus gausime, ir Kūlupėnų bei Kartenos žmonės turės švarų, be fluoro vandenį“, - teigė G. Valinevičius. Darbėnų žemės gelmėse slūgsančiame vandenyje fluoro priemaišų (kaip Kūlupėnuose ir Kartenoje) nėra, tačiau čia jis yra užterštas geležimi. Fluoro perteklius kenkia žmogaus sveikatai, geležis nors tokiu poveikiu nepasižymi, tačiau geriamąjį ir buityje vartojamą vandenį gadina. Vandens nugeležinimo filtrus Darbėnų vandenvietėje „Kretingos vandenys“ taip pat planuoja sumontuoti dar šiemet, įmonės lėšomis. Nugeležinimo filtrai už fluoro šalinimo technologiją kainuoja pigiau. Nauji projektai Į ES 2007-2013 m. laikotarpio paramos Lietuvai papildomai finansuojamų projektų sąrašą Kretingos rajono savivaldybės ir „Kretingos vandenų“ iniciatyva Aplinkos ministerija įtraukė Jokūbavo ir Grūšlaukės gyvenviečių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų plėtrą. Abiejų projektų numatoma vertė – apie 10 mln. Lt. Už šiuos pinigus turėtų būti nutiesti gyvenviečių vandentiekio bei nuotekų tinklai, pastatyti nuotekų valymo ir vandens gerinimo įrenginiai. Projektai turi būti įvykdyti iki 2014 metų pabaigos, nes tais metais prasideda naujas ES paramos Lietuvai 2014-2020 metų laikotarpis. „Dabar perkame projektavimo ir rangos darbus. Pirkimo procedūros iki rugsėjo pradžios turi būti užbaigtos. Jos turi įvykti sklandžiai, nes jei dėl darbų pirkimo tektų aiškintis teismuose, mūsų vietą Aplinkos ministerijos sudarytame galimų projektų finansavimo sąraše užimtų kitų savivaldybių teikiami projektai“, - apie galimybę Grūšlaukės ir Jokūbavo projektams gauti lėšas kalbėjo G. Valinevičius. Visomis išgalėmis siekti lėšų Grūšlaukės ir Jokūbavo vandentiekio bei nuotekų tinklų plėtrai iš 2007-2013 metų ES paramos skatina ir nuogirdos, kad būsimo ES paramos laikotarpio projektų kofinansavimas (savivaldybės ir valstybės lėšų dalis) gali siekti net iki 50 proc., vietoj dabartinių 5 proc. Nuotekų vanduo bus švaresnis už upės Šį rugpjūtį planuojama užbaigti ir Kretingos miesto nuotekų valyklos antrosios linijos rekonstrukciją. „Pradėjus veikti antrajai linijai, į Akmenos-Danės upę išleidžiamas išvalytas nuotekų vanduo bus švaresnis už tą, kurį upė dabar neša per Kretingos miestą“, - teigė G. Valinevičius. Antroji linija užtikrins nepertraukiamą nuotekų valymą avarijos atveju, atsiradus gedimams pirmojoje linijoje. Pirmoji linija eksploatuojama jau šešerius metus. Pradėjus veikti antrai linijai, Tiekėjų gatvėje neliks specialiais automobiliais-cisternomis atvežamų nuotekų priėmimo šulinio. Nuotekų priėmimo stotelė bus pačioje įmonės nuotekų valyklos teritorijoje. Griežtės nuotekų išpylimo tvarka, apskaita, viskas bus kompiuterizuota. Kiekvienas nuotekų vežėjas turės savo identifikavimo kortelę. Apskaitai bus naudojamas ir kvitas, rašomas 3 egzemplioriais: „Kretingos vandenims“, vežėjui ir nuotekų turėtojui. Kvitas bus dokumentas, patvirtinantis, kad buitinės nuotekos nėra išleidžiamos į lietaus nuotekų tinklus, upes ir pan. Pagal dabar galiojančią tvarką, „Kretingos vandenys“ nežino, iš kur į Tiekėjų gatvę yra atvežamos nuotekos. „Jau buvome sukvietę privačius nuotekų vežėjus, jiems pranešėme apie naują tvarką“, - sakė G. Valinevičius. „Nauja nuotekų priėmimo tvarka išryškins, kas kažkur nelegaliai šalina nuotekas, o tuo pačiu skatins jungtis prie esamų nuotekų tinklų“, - tikisi G. Valinevičius. Kretingos mieste apie 20 proc. arba apie 200 namų ūkių, turinčių galimybę naudotis nuotekų tinklais, prie jų nėra prisijungę. „Kretingos vandenys“ viliasi, kad iki šių metų pabaigos didžiumą jų pavyks prijungti. Jis pasidžiaugė, jog Kūlupėnų, Kartenos ir Darbėnų gyventojai įvadus darosi į dar tebetiesiamus vandentiekio bei nuotekų tinklus, nelaukdami rudens, kol jie bus užbaigti, – kaip sakoma, „prie to paties kasinėjimo“. Be to, vasarą tam palankiausias metas. Su ES parama pastaraisiais metais vandens ir nuotekų ūkis buvo renovuotas, išplėstas Kretingos ir Salantų miestuose, Vydmantuose, Padvariuose, Kretingsodyje, Geštautuose, – šio projekto vertė – per 67 mln. Lt. Šiemet sėkmingai užbaigus vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo projektus Kūlupėnuose, Kartenoje, Darbėnuose ir Padvariuose (tinklai nutiesti į buvusio veislininkystės ūkio teritoriją, esančią prie kelio į Darbėnus), per 80 proc. rajono gyventojų bus prisijungę prie centralizuotų vandens tiekimo tinklų ir gers švarų vandenį, o per 60 proc. – nuotekomis neterš aplinkos. Pavykus gauti lėšas Grūšlaukės ir Jokūbavo projektams, į rajono vandens ir nuotekų ūkį Nepriklausomybės metais bus investuota apie 120 mln. Lt, iš kurių apie 90 proc. yra ES paramos lėšos.
|
|
