Kašučių apylinkėse – archeologų desantas

Kašučių ežero ir greta tekančios Akmenos upės prieigos sulaukė gausaus tarptautinio archeologų būrio: jau antrą savaitę 40 x70 m plotą tyrinėja Vilniaus universiteto archeologo, istoriko, humanitarinių mokslų daktaro Algimanto Merkevičiaus vadovaujama ekspedicija, kuriai talkina Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas bei Danijos universiteto studentai.

Kopenhagos universiteto studentų būrys tyrinėja atkastus akmenų pertvarus bei krūsnis

„Dar gerokai prieš dešimtmetį išvien su estų archeologais tyrinėjome Kašučių ežero pakrantes, pasiremdami istorine kretingiškio kraštotyrininko Igno Jablonskio apžvalga – didžiuliame plote jis aptiko akmenų pertvarus, - tyrinėjimų ištakas prisiminė A. Merkevičius. - Pernai šį darbą pratęsėme: aptikome krūsnis – iš laukų surinktų akmenų krūvas - bei didžiulį, maždaug 40x70 m, akmenimis apdėliotą lauką“. Ekspedicijos vadovo žodžiais, pernai buvo atlikti radinių radiokarbono tyrimai: iškelta hipotezė, kad tai negalėjo būti gyvenvietė, o veikiau – ritualinė vieta. „Tačiau ligi šiol lieka neaišku, kodėl ją reikėjo aptverti, juk tam buvo išeikvota labai daug fizinės energijos“, - pastebėjo mokslininkas.

Radiniai, manoma, nukelia į 3 – 4 tūkstantmečių praeitį. Mokslininkas sakė, jog tyrinėtose vietovėse aptikta ir keletas itin įdomių žalvario bei ankstyvojo geležies amžiaus – II –I tūkstantmečių prieš Kristų - akmenų su duobutėmis: spėjama, jog ant jų buvo atnašautos aukos vaisingumo deivei.

Mokslininkai bei studentai iš Kopenhagos universiteto, su kuriuo Vilniaus universitetas palaiko draugiškus ryšius, Kačučių apylinkes tyrinės ligi liepos pabaigos.

„Šis Šiaurės vakarų Lietuvos regionas archeologams yra itin įdomus savo praeitimi bei neįprastais radiniais“, - pažymėjo A. Merkevičius, prieš kelis dešimtmečius parašęs diplominį darbą apie Imbarės piliakalnį ir jau daugel metų besidomintis Kretingos rajono istorinėmis archeologinėmis vietomis.

• Rašyti komentarą (3)