|
|
|
Kūrybos gijas puošia žemaičių tarme
Iš pirmo žvilgsnio dešimtmetė Rasa Žutautaitė – maža, trapi mergaitė, tačiau nuoširdumas, užsidegimas, meilė kūrybai ir žemaičių tarmei ją išskiria iš kitų bendraamžių. Sukurti žemaitišką eilėraštį ar pasaką Kretingos mokyklos-darželio „Pasaka“ VPC ugdytinei – vieni juokai.
R. Žutautaitės kūryba žemaičių tarme jau sulaukė įvertinimo: VI respublikiniame tarmiškos kūrybos konkurse ji tapo laureate – I vietos nugalėtoja. Konkursui būsima ketvirtokė pateikė tris darbus – pasakas „Vo bova tep...“, „Parša pasaka“ bei eilėraštį „Vėini jouka“. Rasos pasakų, eilėraščių herojai – gyvūnai. „Labai myliu gyvūnus, o ypač – kačiukus, šuniukus. Man jie – lyg žmonės“, - teigė R. Žutautaitė, pridūrusi, kad užaugusi svajoja tapti veterinarijos gydytoja. „Parša pasaką“ mergaitė sugalvojo sukurti taip, kad visi žodžiai prasidėtų iš „p“ raidės. „Ir šis kūrybinis bandymas jai puikiai pavyko. Nors skaitant nuolatos kartojasi viena raidė, viskas logiškai ir stilistiškai supinta, todėl ji net nepastebima“, - tvirtino mergaitės pradinių klasių mokytoja Nijolė Meškauskienė. Pirmąją vietą konkurse Rasai atnešė pasaka „Vo bova tep...“. Mergaitė neslėpė, jog ji tikėjosi užimti prizinę vietą ir laimėti. „Kurti man – malonumas. Tekstas dažniausiai gimsta per vieną vakarą. Man tai – nieko sudėtinga“, - tvirtino dešimtmetė. „Konkurso laimėjimu labai apsidžiaugėme. Tai – paskatinimas nenuleisti rankų ir toliau žengti kūrybos keliu. Konkurse buvo dvi grupės – moksleivių ir suaugusiųjų. Vienoje grupėje dalyvavo ne tik pradinukai, bet ir vyresniųjų klasių mokiniai. Vertinimo komisijos kriterijai – tarmės išlaikymas, kūrinio idėjos originalumas, autoriaus kūrybiškumas, buvo atsižvelgta ir į amžių, turimus gebėjimus“, - teigė mokytoja. Už pirmąją vietą gautą piniginį prizą – 300 Lt – mergaitė nusprendė padovanoti klasei. „Visaip bandžiau atkalbinėti, bet Rasos apsisprendimas – tvirtas. Už tuos pinigus visi nuvyksime į spektaklį. Tiek Rasa, tiek aš norime, kad ši jos dovana duotų dvasinio peno vaikams“, - tvirtino N. Meškauskienė. Anot mokytojos, finaliniame renginyje, įvykusiame Raudondvario kultūros centre, apsivilkusi tautiniais rūbais Rasa atrodė lyg coliukė – vieno mėgstamiausių mergaitės užsienio autorių H. K. Anderseno, su kuriuo tą pačią dieną yra ir gimusi, pasakos veikėja. Scenos baimė R. Žutautaitei svetima. Ji viską darė drąsiai ir užtikrintai, pasitikėdama savimi. Nuolatos namie girdinti žemaitiškai kalbančius tėvus, Rasa vis dėlto bendrauja bendrine lietuvių kalba, nors žemaitiškai kalba be jokių sunkumų. Mergaitės mama Vita Žutautienė teigė, kad iki trejų metų dukra kalbėjo tik žemaitiškai, tačiau turbūt per televiziją girdima bendrinė kalba pakeitė mergaitės leksiką. Vis dėlto savo kūrybą ji užrašo iš karto žemaitiškais žodžiais, neprašydama niekieno pagalbos. „Mes, lietuviai, galime pasigirti ypač turtingu tarmių palikimu. Turime dvi tarmes – aukštaičių ir žemaičių, 15 patarmių ir per 100 šnektų. Nuo mažens tėvai, mokytojai turi skiepyti meilę, pagarbą Lietuvai, jos kalbai, kultūrai, tradicijoms. Tik nuo mūsų priklauso, ar mažas vaikas pamils Lietuvą, supras, kad ir jis yra svarbi mūsų tautos dalis, – teigė N. Meškauskienė. – Retas vaikas, kuris moka žemaitiškai, o Rasa bendrauti šia tarme gali ištisai. Ji – be galo kūrybinga asmenybė. Jeigu klasėje užduodu parašyti puslapio apimties rašinėlį, Rasa vietoj vieno prirašo net keturis. Į jokius rėmus šios mergaitės neįstatysi – kūrybinės mintys, idėjos jai liejasi laisvai, pati atranda teksto rašymo kryptį, temą, ritmą ir rimą. Kai poetu gimstama, kūryba ir liejasi laisvai“. Būdama mažesnė, Rasa prašydavo mamos, jog ši pasektų pačios sukurtą pasaką. „Ji atsakydavo, kad nemoka, o aš negalėdavau patikėti, kaip galima nemokėti kurti pasakų. Taigi pati jas sukurdavau ir sekdavau artimiesiems, klasės draugams“, - pasakojo mergaitė. R. Žutautaitė labai aktyvi. Ji - klasės seniūnė, vaidina, piešia, siuvinėja, užsiima kitokiais rankdarbiais. Mėgstamiausia mergaitės pamoka – lietuvių kalba, bet puikiai sekasi visos disciplinos. Rasa gali pasigirti laimėjimais tiek humanitariniuose – ji yra pelniusi lietuvių kalbos „Kengūros“ auksinį bei oranžinį diplomus, tiek tiksliuosiuose moksluose.
Inesa RINKEVIČIŪTĖ
Korespondentė-mokinė
|
|
