|
|
|
Medinės bažnyčios – laiko apnešti Žemaitijos perlai
Šią savaitę kultūros paveldo paminklus – medines Budrių ir Kartenos bažnyčias su varpinėmis - apžiūrėjo ir jų būklę įvertino kompetentinga komisija: specialistus nustebino itin gerai išsilaikiusi Budrių bažnyčia ir, priešingai, – apverktinai iš išorės atrodanti Kartenos bažnyčia.
Skiria trys dešimtmečiai Kaip šimtmečius pajūrio vėtras, lietų ir drėgmę atlaikiusias šias medines Žemaitijos bažnyčias – vertingą tautos kultūros paveldą – išsaugoti ir kokius darbus būtina atlikti, kartu sprendė Kretingos rajono savivaldybės Kultūros paveldo vertinimo tarybos pirmininkas Juozas Januševičius, paveldosaugininkas Algirdas Mulvinskas, restauratorius iš Švėkšnos Vaidotas Bliūdžius, Kartenos seniūnė Gintarė Padvaiskienė ir pats šių parapijų šeimininkas – klebonas Tadas Šeputis. Medinė neobarokinė stačiakampio formos Kartenos bažnyčia su varpine statyta 1875 m., o Budrių neogotikos stiliaus bažnyčia su varpine – 1903 m. Laiko požiūriu šias bažnyčias skiria tik trys dešimtmečiai, tačiau abi ligi šių dienų savo rūbą išsaugojo skirtingai.
Dievui patiko budriškių darbai Budrių bažnyčios šventoriuje šiomis dienomis burzgia traktoriai – lygina naujai atvežtą žemę. „Sėsime žolę, takus klosime trinkelėmis“, - klebonas T.Šeputis neslėpė, jog darbai vyksta už geradarių lėšas. Budrių bažnyčia ir varpinė, A.Mulvinsko žodžiais, yra retas neogotikos kompleksas. Ji įdomi tuo, kad pastatyta kaimo vietovėje, tačiau turi pasaulietinės kurortų architektūros stiliaus elementų. Apžiūrėję bažnyčios išorę, specialistai nustatė, kad jos sienojai gerai išsilaikę. „Nuo žemės pakeltas cokolis, lygus granitas, todėl drėgmė neįsigeria į medį. Mediena statybai gerai paruošta. Gerai parinkta vieta: pastatyta ant nedidelės kalvos, ją natūraliai ventiliuoja vėjas“, - bažnyčios statytojų darbą gyrė J. Januševičius. Restauratorius stebino, kaip tobulai senieji meistrai buvo parinkę medieną ir bažnyčios interjerui. Smalsiai apžiūrinėdami klausyklą, jie nusprendė, kad ši pagaminta iš vientisos lentos. Sienos priešais altorių iškaltos 8 m ilgio obliuotomis lentomis. Sakykla raižiniais ir auksavimu dekoruota taip pat, kaip Telšių katedros. Grindys išlikę natūralios, tik pernai perdažytos.
„Šitie Dievo namai gerai išsilaikė todėl, kad Viešpačiui patiko tie žmonės, kurie ją statė ir rūpinosi, o ir tebesirūpina ligi šiolei, - mano A.Mulvinskas, geranoriškai kreipdamasis į bažnyčios ūkvedį Juozą Kniukštą. - Gaspadoriau, vesk aprodyti varpinę“. Senovišku masyviu raktu atrakinęs duris, šis, daugel metų prižiūrintis bažnyčią, užvedė svečius laiptais į varpinės viršų. Sienas itin smalsiai apžiūrinėjo varpinės restauravimo projektą rengęs J.Januševičius. Varpinės sienojai, skirtingai nuo bažnyčios, neatlaikė iš išorės besiskverbiančios drėgmės ir puvo, todėl šį statinį buvo pasirūpinta restauruoti prieš 6 metus. Tačiau šiandien, pastebėjo restauratoriai, kai kuriose vietose vėlgi drėksta sienos. Buvo nuspręsta, jog būtina pašalinti greta augantį seną pakrypusį medį, nuo kurio laša ant varpinės sienų. Puveną dažyti beprasmiška Sustoję prie atsilupinėjusių Kartenos bažnyčios sienų, specialistai per kelis dažų sluoksnius akylai tyrinėjo, kokia galėjo būti autentiška šio statinio spalva. „Negražiai pilka, - konstatavo restauratoriai, tačiau patikino, jog prieš pradedant restauravimo darbus, būtinai reikės atlikti polichrominius tyrimus. - Uždažyta mažiausiai 5 kartus, o gal ir daugiau“. „Lopas prie lopo – vėl perdažyti puveną yra beprasmiška. Supuvusios visos išorinės sienos bei langai, - pabrėžė T.Šeputis, išvien su A. Mulvinsku ir ėmęsi iniciatyvos sukviesti specialistus, kad nustatytų, jog Kartenos bažnyčią žūtbūt reikia restauruoti. Ir pridūrė, jog beviltiška būtų laukti, kol tai padarytų patys parapijiečiai. - Kartenoje apie tūkstantis gyventojų, o 70 proc. iš jų – pensininkai. Iš ko gi jie aukotų?“
Specialistai nebuvo linkę išsyk prognozuoti, kiek lėšų reikėtų bažnyčiai atkurti. „Pirmiausia reikia žiūrėti, kaip išsilaikė statinio konstrukcijos po lentomis, reikia, kaip sakoma, statinį nurengti, o po to atlikti rentgeną, kad žinotum, kokias ligas būtina gydyti“, - šmaikštavo vienas kitą papildydami V.Bliūdžius ir J.Januševičius. Neseniai pradėjusi dirbti Kartenos seniūnė G.Padvaiskienė sakė, jog išvien su parapijos komitetu bandys rengti bažnyčios ir varpinės darbų projektą ir prašys Savivaldybės pagalbos. „Galbūt pavyktų lėšų gauti iš Norvegijos fondų“, - svarstė A.Mulvinskas.
Šventoriuje - unikalus akmuo A.Mulvinskas atkreipė svečių dėmesį šventoriuje esant ypatingą istorinį objektą – ženklais iškalinėtą akmenį. Jo manymu, šis akmuo atkeliavęs čia iš pagonybės laikų. „Manau, kad tai – sostas, kurio šonuose – trys stulpai, perdalinti skersiniu brūkšniu, priekyje – ornamentas arba inicialai. Jis iš kažkur čia jau seniai atgabentas“, - patikino T.Šeputis. Klebonas taip pat akcentavo, jog iš šventoriaus būtina pašalinti tris greta vienas kito augančius pasenusius, iškorėjusius medžius: „Jei gera vėtra, lūždami išverstų elektros stulpus, o jei pasvirtų į bažnyčios pusę, pusę statinio nuneštų“.
|
|
