|
|
|
Saugo nykstančius augalus ir paukščius
Salantų regioninis parkas vykdo 2007 – 2013 m. Europos regioninės plėtros fondo finansuojamus projektus, kurių viena iš veiklų yra ekologiniam tinklui „Natura 2000“ priskirtų teritorijų tvarkymas.
Atkuria ekologinę pusiausvyrą Salantų regioninio parko direktoriaus Modesto Šečkaus teigimu, dalyvaujant šiame, jau keliais etapais vykdomame, projekte, siekiama išsaugoti visos Europos mastu retas arba nykstančias gyvūnų bei augalų rūšis ir jų gamtines buveines. Tvarkant saugomas teritorijas Salantų regioniniame parke ir už jo ribų - Kretingos bei Skuodo rajonuose - nuo 2007 m. iki šios vasaros jau sutvarkyta 279,5 ha ploto. Į darbus investuota 1,68 mln. Lt. Šiuo metu tvarkoma 97,5 ha Sudėnų pievų, - tam skirta 290 tūkst. Lt. „Įgyvendinant projektą, tam tikrose vietose svarbiausia yra iškirsti menkaverčiais sumedėjusiais augalais apaugusias pievas, kad jose galėtų vešėti tie augalai, kurie nuo seno augo trąšiuose ganomuose upių slėniuose. Iš aukšta žole bei krūmynais apžėlusių žemių buvo pasitraukę ir tam tikrų rūšių paukščiai. Dabar svarbu, kad jie vėl sugrįžtų perėti į kažkada jų pamėgtas vietas“, - pabrėžė M. Šečkus. „Natura 2000“ tinklą sudaro dviejų tipų saugomos - buveinių apsaugai svarbios ir paukščių apsaugai svarbios – teritorijos. Salantų regioniniame parke yra išskirtos 2 paukščių apsaugai svarbios teritorijos – Erlos ir Salanto senslėniai bei Minijos upės slėnis ir 7 buveinių apsaugai svarbios teritorijos: Šauklių ir Kulalių riedulynai, Rimšinės miškas, Nasrėnų pievos, Minijos slėnis ties Dyburiais, Minijos, Salanto ir Blendžiavos upės. Sunkiausia – rasti savininkus „Šiandien jau yra sutvarkyta per 270 ha žemės: išrauti savaime užaugę medynai, krūmai, pievos. Atlikus šiuos, iš ES struktūrinių fondų finansuojamus, darbus, svarbu, kad ūkininkai tas teritorijas toliau prižiūrėtų patys. Ūkininkams mūsų iniciatyva dažniausiai išeina tik į naudą: ligi tol apleidę atskirus žemių ruožus, nes į juos sunku įvažiuoti su technika, po to, kai mes sutvarkome, jie tose žemėse jau gali ganyti gyvulius, šienauti, deklaruoti ir gauti europines išmokas“, - pabrėžė M. Šečkus. Didžiausi Salantų regioninio parko jau sutvarkytų žemių plotai driekiasi nuo Kalnalio Nasrėnų link. Itin įspūdingai pasikeitęs – pavirtęs žaliu pievų kilimu - Salanto slėnio kraštovaizdis atsiveria nuo Kalnalio apžvalgos bokšto. Anot M. Šečkaus, ne pats žemių tvarkymas yra sudėtingiausias darbas šiame projekte. „Visų sunkiausia yra surasti žemių savininkus, su jais suderinti būsimus veiksmus. Įsivaizduokit, vien Salanto slėnis priklauso ne vienai dešimčiai savininkų, nemažai jų išsivažinėję, gyvena svetur. Dokumentus teko tvarkyti ir su vienu asmeniu, gyvenančiu ne Europoje, o užatlantėje - JAV“, - nematomo darbo užkulisių neslėpė parko vadovas. Tvarkant teritorijas M.Šečkaus skaičiavimu, jam jau teko bendrauti su 76 privačių žemių savininkais.
Tvarko parką ir aplink jį M. Šečkus pabrėžė, kad be pačiame Salantų regioniniame parke esančių 9 nacionalinių saugomų teritorijų jiems taip pat priskirta prižiūrėti 9 „Natura 2000“ tinklo teritorijas, neįeinančias į Salantų regioninio parko ribas: Minijos upės dalį, tekančią per Plungės rajoną, ir visą Latvijos pasienį – Šventosios slėnį ties Margininkais, Sudėnų pievas, Senosios Įpilties apylinkes, Salanto ir Blendžiavos, Luobos, Sausdravo, Apšės upes bei jų slėnius. Konkretūs darbai Salantų regioninio parko bei jam prižiūrėti priskirtose valdose buvo pradėti 2007 – 2008 m. Pirmiausiai buvo imtasi darbų Skuodo rajono Šauklių riedulyne: nors jo teritorija užima 82 ha, tačiau tikslinga buvo tvarkyti tik pusę jo ploto, kur išlikę dar Europos mastu vertingų augalų – kerpių, viržių, kadagių, bei į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų tetervinų, varliagyvių - rūšių. „Iš 4 Lietuvoje išlikusių riedulynų Lietuvos tundra vadinamas Šauklių riedulynas yra įspūdingiausias neįprastu šiaurietišku kraštovaizdžiu, mokslininkams tai - didžiausia geologinė vertybė“, - akcentavo Salantų regioninio parko vyriausioji ekologė Asta Bagočienė. Salanto ir Erlos upių senslėnyje sutvarkyta apie 50 ha teritorijos. Perėti į šias pievas vėl sugrįžta Lietuvoje nykstančios griežlės. Šventosios upės slėnyje ties Margininkais susiformavę saviti gamtiniai kompleksai. Čia aptinkama itin reta ne tik Europoje, bet ir Lietuvoje miškapievių buveinė bei ypatingai reta Lietuvoje pievų bendrija – melsvasis mėlitynas, o žemuosiuose trąšių, drėgnų pievų ir vingiorykštynų plotuose auga retos, saugomos riboto paplitimo augalų rūšys. Nesiimant aktyvių nuolatinio tvarkymo priemonių, dauguma šioje teritorijoje esančių vertybių tiesiog sunyktų“, - įsitikinusi A.Bagočienė.
Minijos upė - turizmui „Šį rudenį bus pradėta įgyvendinti dar viena šio projekto priemonė – saugotinų teritorijų pritaikymas turizmui. Bus parengta informacinė sistema, skirta Minijos upę pamėgusiems turistams, - akcentavo M. Šečkus. – Vieną iš didžiausių neigiamų poveikių saugomoms teritorijoms daro vandens turizmas, ypač baidarių pramogos: žmonės nežino, kiek gali plaukti upe, kur išlipti ir įsikurti stovyklavietę“. Nuo Kretingos ir Plungės rajonų ribos, kur Minija išraito gražiausias kilpas, ligi pat Kartenos ant krantų bus įtvirtintos maršruto rodyklės, įrengti informaciniai stendai, įrengti atitvarai, užtverti įvažiavimai į Minijos slėnius. Dabar vykdomi viešieji darbų pirkimai. „Gal tai taps geru pavyzdžiu organizuoti panašias saugojimo priemones ir kitose vietovėse, plaukiant žemyn Minija. Apie tai jau kalbėjomės su baidarių verslu užsiimančiais asmenimis, - dauguma jų neabejingi ir suinteresuoti saugoti kraštovaizdį“, - pastebėjo M.Šečkus. * „Natura 2000“ ekologinis tinklas jungia trapiausias ir vertingiausias natūralias buveines bei rūšis, kurios yra ypatingai svarbios visos Europos, o ne tik Lietuvos, biologinei įvairovei. Šioms „Natura 2000“ teritorijoms yra rengiami gamtotvarkos planai, numatantys konkrečias priemones ir veiklas, kuriomis natūralios rūšys ir buveinės turėtų būti atkurtos, išsaugotos bei palaikoma jų apsauga.
|
|
