|
|
|
Padidinti tarifų nesiryžo
Vakar tarybos nariai nesiryžo 50 proc. padidinti daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų – po aršių diskusijų šis klausimas buvo atidėtas jau antrą kartą.
Jei tarybos nariai būtų pritarę sprendimo projektui, maksimali kaina, kurios Kretingos šilumos tinklai būtų galėję paprašyti iš gyventojų už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, būtų išaugusi maždaug nuo 16 iki 24 centų, dar pridedant ir PVM, už vieną kvadratinį metrą. Kainas pavadino užgaida „Standartinis butas yra apie 50 kv.m, tai jo gyventojams kas mėnesį reiktų sumokėti apie 15 Lt. Už ką? Kad kai kas nemoka darbų organizuoti? - sprendimo projektą kritikavo tarybos narys Konstantinas Skierus, kuris vadovauja Palangos komunaliniam ūkiui. – Mes tą pačią paslaugą, skaičiuojant įkainius pagal tą pačią metodiką, Palangoje teikiame už 15 centų plius PVM. Ir pinigų užtenkame. Šita kaina yra išpūsta ir, neslėpkime, - tenkinant vieno iš Kretingos šilumos tinklų akcininko „Klaipėdos energijos“ užgaidas. Jau Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija padidina mokesčius, ir tam mes įtakos neturime. Tai šiuokart betrūksta, kad dar ir patys užsikeltume kainą!“. Sprendimo projektą tarybos nariams pristatęs Savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Alvydas Poškys paaiškino, kad daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalūs tarifai nesikeitė nuo 2004 metų. „O situacija per tą laiką pasikeitė, - sakė jis. – Ši veikla Kretingos šilumos tinklams yra nuostolinga: 2011 metais atnešė 40 tūkst. Lt nuostolių, 2012 metais – 50 tūkst. Lt, 2013 metų I ketvirtį – 11 tūkst. Lt“,- kalbėjo A.Poškys. Kretingos šilumos tinklų direktoriaus pavaduotojas šilumos realizacijai Rimantas Dulkys papildė, kad per pastaruosius 9 metus minimali alga didėjo, kuras ir įranga, medžiaga brango, o vamzdynai, įranga sensta, reikalavimų jai prižiūrėti daugėja, tad ir eksploatavimo paslaugos turinčios brangti. Siūlo laisvą rinką A.Poškys paaiškino, kad Kretingos šilumos tinklų valdybos posėdyje buvo išsakyta nuomonė, jog nuostolingas padalinys negali veikti, tad jis turės būti uždarytas. Kadangi „Kretingos šilumos tinklai“ yra suinteresuoti patys prižiūrėti sistemas, nes būtų patogiau visą ūkį turėti savo rankose, tad ir perskaičiuotų tarifų dydžiai siūlomi tokie, kad jie atpirktų paslaugų sąnaudas, bet neatneštų pelno. Tarybos narys Almantas Skruibys, pasisakęs už kiek įmanoma laisvesnės rinkos sąlygas, įtikinėjo: „Mes tik nustatome maksimalius tarifus ir jei atsiras rinkoje privati firma, kuri pasiūlys žemesnes paslaugų kainas – patys namo gyventojai pasirinks, kam patikėti šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą. Dabar nepatvirtinus prašomų maksimalių tarifų, mes iš rinkos pašalinsime vieną žaidėją - Kretingos šilumos tinklus, kurie nusiteikę už mažesnę sumą paslaugos neteikti, o naujo žaidėjo dar neturime. Jei rinkoje tik vienas dalyvis – jis ir diktuos savo kainą, gyventojai nebegalės iš viso rinktis“. A.Skruibiui pritarė ir Steponas Baltuonis: „Jei nepatvirtinsime šių tarifų, Kretingos šilumos tinklai griaus padalinį. Geriau tegu jis numirs savaime, jei rinkoje atsiras kita firma, kuri pasiūlys mažesnes kainas. Nepalikime žmonių visai be šios paslaugos“. Kad reiktų didinti tarifus, pritarė ir Alvydas Jonaitis, tačiau, jo nuomone, kainą kelti 50 proc. būtų gyventojų apiplėšimas. Tos pačios pozicijos laikėsi ir Valerijonas Kubilius, Algimantas Šoblinskas, Steponas Kaniava bei Valerija Žalienė, išsakę nuomonę, kad Kretingos šilumos tinklai turėtų ieškoti vidinių resursų kainai mažinti ir dirbti lanksčiau. Jie ragino nebijoti kalbų apie priežiūros padalinio išardymą – tai neįmanoma be tarybos pritarimo, nes Savivaldybė turi 75 proc. Kretingos šilumos tinklų akcijų paketo. Kadangi klausimas sulaukė aštrių diskusijų, jį Jono Drungilo ir mero Juozo Mažeikos siūlymu, buvo nuspręsta atidėti, įpareigojant Kretingos šilumos tinklų stebėtojų tarybą nuodugniau išsiaiškinti situaciją. Ir pasveikino, ir išlydėjo Vakar tarybos nariai pritarė, kad „Kretingos komunalininko“ vadove būtų paskirta konkursą šioms pareigoms užimti laimėjusi Renata Surblytė. Prisistatydama tarybai ji turėjo ne tik papasakoti apie save, bet ir išklausyti Antano Kalniaus nepasitenkinimo, jog tarybos nariams iš anksto nėra suteikiama informacijos apie konkursą laimėjusį asmenį ir jie turį balsuoti tarsi pirkdami katę maiše, o S. Baltuonis siūlė, kad jauni darbuotojai, nors jie būna ir iniciatyvūs, dažniau atsiskaitytų už nuveiktus darbus ir išsakytų problemas, klaustų konsultacijų, prašytų pagalbos. „Visuomenė kaskart, dar neįvykus Savivaldybės konkursui, jau žino, kas jį laimės. Ar ne keista?“ - stebėjosi Antanas Puodys, kurį ramino meras Juozas Mažeika, sakydamas, jog nėra nė vieno konkurso, kuris neapaugtų paskalomis, ir to neišvengsi. „Šiek tiek išmušėte iš vėžių“,- išklausiusi tarybos narių kalbų, tarstelėjo R. Surblytė, papasakojusi, kad užaugo Vydmantuose, V.A. Graičiūno aukštojoje vadybos mokykloje įgijo teisininkės išsilavinimą, Lietuvos edukologijos universitete – sociologijos bakalaurą ir politinės sociologijos magistrą, Klaipėdos universitete – vadybos ir verslo administravimo bakalaurą, o šiuo metu Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje studijuoja uosto ir laivybos valdymą. R.Surblytei teko dirbti ir užsienyje – Anglijoje, Slovėnijoje, Italijoje, 2009 metais sugrįžusi į Lietuvą kibo į nekilnojamojo turto verslą, o paskutinį pusmetį dirbo specialiste Savivaldybėje. Vakar taryba pasveikino ir naują Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiąjį gydytoją Zigmantą Paulauską, kurio skyrimui pritarė be didesnių diskusijų. Prieš tai atleisdami iš pareigų iki šiol įstaigai vadovavusiai Irenai Narmontaitei tarybos nariai padėkojo už darbą ir palinkėjo sėkmės dirbant gydytoja. „Palieku įstaigą turtingą. Padariau viską, ką galėjau. Mano sprendimai nebuvo populiarūs, bet jie greitai atsipirkdavo“,- dėkodama už palaikymą sakė I.Narmontaitė, kuriai vadovaujant įstaigai teko spręsti sunkias finansines problemas.
|
|
