Nori išvaduoti miestą iš šabakštynų

„Niekas nediskutuoja, ar reikia laikytis Kelių eismo taisyklių, ir elgiasi taip, kaip jos nurodo. Tai kodėl kitaip turėtų būti žvelgiama į Miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo taisykles? Jei turi nuosavybę, tai ir pasirūpink ja“,- įsitikinęs Kretingos miesto seniūnas Stanislovas Juknevičius, skatinantis gyventojus susitvarkyti savo turimus žemės sklypus.

Kretingos miesto seniūnas Stanislovas Juknevičius teigė, kad miesto erdvės tvarkomos pasitelkiant „Kretingos komunalininką“ ir „Raguvilę“ – šios traktorininkai sutvarkė šunų vedžiojimo aikštelę prie Laisvės ir Teresiečių gatvių sankryžos.

S.Juknevičius, kaip ir kiti Kretingos rajono seniūnai, šiuo metu rengia apleistų teritorijų sąrašus, pagal kuriuos ne tik patys ieškos ir drausmins netvarkingus šeimininkus, bet apie situaciją praneš ir rajono Savivaldybei.

„Pirmiausiai dėmesį kreipsime į tas teritorijas, kurios yra prie įvažiavimų į Kretingą ar šalia pagrindinių gatvių. Juk jomis atvažiuoja mūsų miesto svečiai – kokį įspūdį jie gali susidaryti apie Kretingoje gyvenančius žmones? Tos pačios pozicijos yra ir rajono tarybos nariai – jaučiu jų palaikymą“,- teigė S.Juknevičius.

Jo teigimu, labiausiai sunerimti turėtų matomiausiose vietose žemės turintys žmonės – prie Klaipėdos, Tiekėjų, Pasieniečių, Melioratorių, Kęstučio, J.Jablonskio, Mėguvos, Laisvės, P. Paulaičio, P. Bizausko gatvių. Bene labiausiai į akis krenta neprižiūrima privati teritorija, esanti tarp geležinkelio ruožo ir Tiekėjų gatvės.

Seniūnas daugumos apleistų žemės sklypų šeimininkus jau perspėjo susitvarkyti, o netrukus jis dar kartą patikrins, kurie sklypai vis dar apleisti, ir jų koordinates nustatys, naudodamasis specialiu aparatu su palydovinės navigacijos – GPS – ryšiu.

Apsileidėlių – mažiau negu pernai

S.Juknevičius teigė, kad Kretingos miesto seniūnijos rūpesčiu miesto teritorijos yra prižiūrimos: „Kretingos komunalininkas“ šienauja prie gatvių esančias pievas ir viešąsias erdves. Pagelbsti ir pasamdytos įmonės „Raguvilė“ darbininkai, kurie, pavyzdžiui, tvarko šunų vedžiojimo aikštelę šalia vandens bokšto – ten raunami krūmynai, naikinami kelmai, jau yra išpilti pėsčiųjų takai. Tad, pasak S.Juknevičiaus, seniūnijai bei rūpestingiems gyventojams bepuoselėjant savo sklypus, norisi, kad labiau tvarkytųsi ir jų kaimynai.

„Iš neprižiūrimo sklypo plinta piktžolynai, skraido pūkai, žiedadulkės, jau nekalbant apie estetinį vaizdą, kai prižiūrimos vejos pašonėje styro žolė iki juosmens,- kalbėjo S. Juknevičius. – Atrodytų, kad žmonėms savaime turėtų būti suprantama, jog šeimininkai turi rūpintis savo nuosavybe – žeme, bet seniūnijai dažnai tenka apie šią pareigą priminti. Tiems, kurie susirūpinę sklypo priežiūra, klausia patarimo seniūnijoje, pasiūlome įmonių, užsiimančių aplinkos tvarkymo darbais, kontaktus“.

S.Juknevičius pastebi, kad pernai aktyviau sujudinus žemės sklypų savininkus, šiemet neiškuoptų erdvių jau mažiau, pavyzdžiui, šią vasarą jau ir be raginimo „Lietuvos geležinkeliai“ nušienavo pagelžkeles. „Iš jų pasimokyti galėtų ir „Lesto“, kuri nepasirūpina, jog būtų tvarkinga teritorija apie elektros pastotes“,- pastebi S.Juknevičius, kuris ragino gyventojus bendradarbiauti su seniūnija ir jai pranešti apie pastebėtus netvarkingus sklypus kaimynystėje.

Nustatys didesnį mokestį

Žmonės aktyviau ėmė tvarkytis žemės ūkio paskirties sklypus, kai buvo nustatytas nenaudojamai ir apleistai žemei didesnis mokesčio tarifas – 4 proc. Tačiau tokį mokestį turi mokėti tik tie savininkai, kurie neprižiūri būtent žemės ūkio paskirties nuosavos žemės, ir tokio įstatymo nebuvo galima taikyti tiems, kurių turima žemė yra kitokios paskirties, pavyzdžiui, komercinės, gamybinės ar namų valdos, o tai ir yra aktualiausia miestų problema.

Apleistų sklypų, kokių gausu yra Tiekėjų gatvėje, savininkai netrukus sulauks seniūnijos raginimo susitvarkyti.

Tad šiuo metu Savivaldybės specialistai rengia tvarkos aprašą, kuriame ir būtų numatyti kriterijai – kada ne žemės ūkio paskirties žemė gali būti įvardinti kaip apleista. Šis dokumentas būtų įrankis įstatymui įgyvendinti, pagal kurį būtų galima taikyti padidintą – 4 proc. – mokesčio tarifą ir visų kitų paskirčių žemės sklypams.

Kretingos rajono savivaldybės Statybos skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Beniušienė teigė, kad tvarkos aprašas tarybai svarstyti bus pateiktas artimiausiame posėdyje, todėl kol kas neaišku, kada jis bus patvirtintas ir kada įsigalios. „Tai priklausys nuo tarybos narių. Galbūt jie dar turės pasiūlymų, kaip patobulinti šį dokumentą. Bet kuriuo atveju tvarkos aprašas įsigalios ne anksčiau kaip nuo kitų metų“,- teigė V.Beniušienė.

V.Beniušienė bei Ekonomikos ir biudžeto skyriaus vedėjo pavaduotoja Regina Smilingienė mano, kad tvarkoje dėl padidinto mokesčio apleistoms ne žemės ūkio paskirties žemėms bus numatytas terminas, per kurį sklypų savininkai bus įspėti susitvarkyti ir tam bus duotas terminas. Jei ir šis perspėjimas būtų ignoruojamas, tuomet duomenys būtų perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai. Šiuo metu jau galioja Savivaldybės tarybos nustatytas didesnis mokesčio tarifas už nekilnojamąjį turtą tiems, kurių turimi pastatai yra apleisti.

Už netvarką – tūkstantinė bauda

Patvirtinus tvarką, nustatančią, kad didesniu mokesčiu būtų apmokestinama ir ne žemės ūkio paskirties žemė, būtų palengvintas seniūnijų rūpestis. Iki šiol seniūnijoms pačioms tekdavo ieškoti neprižiūrimų teritorijų savininkų, kurie dažnai būdavo išvykę gyventi į kitus miestus ar šalis. O kai bus galimybė netvarkingiems savininkams skirti didesnius mokesčius – nuo jų jau niekur nepabėgsi.

„Viskas yra įmanoma: ir surasti savininką, ir jį nubausti. Tik kartais seniūnijų darbuotojai nebespėja visų sugaudyti: juk jie turi ir kitų darbų,- teigė S.Juknevičius. – Ir vis tik: mūsų tikslas yra ne bausti žmogų, bet priversti jį susitvarkyti. Mums svarbu miesto įvaizdis“.

Kad savininkai privalo prižiūrėti savo žemės sklypus, numato Kretingos rajono savivaldybės miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo taisyklės. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato, kad už miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo bei švaros taisyklių pažeidimą gresia įspėjimas arba bauda iki 2 tūkst. Lt.

Atsako ir bendrijų pirmininkai

S.Juknevičius atkreipė dėmesį, kad aplinkos tvarkingumu turėtų pasirūpinti ir daugiabučių namų bei garažų bendrijos – jei jos gyvena apsileidusios, už tai asmeniškai turės atsakyti bendrijų pirmininkai. „Tas pats galioja ir daugiabučių namus administruojančiai bendrovei „Kretingos būstas“. Ji turi prižiūrėti apie daugiabučius esančią aplinką,- teigė seniūnas, kurio įsitikinimu, „Kretingos būstas“ negalėtų teisintis, esą jam prižiūrėti teritorijos nereikia. – Nejaugi gyventojai turi samdytis du namo administratorius – vieną pastatui, o kitą – aplinkai prižiūrėti? Tai būtų absurdas, noras nusikratyti atsakomybe. Kiek žinau, ir „Kretingos komunalininkas“ ateityje nusiteikęs teikti daugiabučių namų administravimo paslaugas – tada žmonės galėtų pasirinkti norimą namo administratorių“.

Aplinkos priežiūros paslaugas teikiančios įmonės „Raguvilė“ vadovas Virginijus Brazauskas teigė, kad kol kas Kretingoje pagyvėjimo dėl sklypų tvarkymo nėra. „Užsakymų sulaukėme tik iš stambių įmonių, kurios turi Kretingoje sklypus ir atsakingai juos prižiūri. Kiti – arba aplinką tvarko savo jėgomis, arba dar tuo nesirūpina,- teigė V.Brazauskas. – Užtat sulaukėme daug skambučių iš Palangos. Ten griežtai pasakė: arba per nurodytą terminą susitvarkyti aplinką, arba 2 tūkst. Lt bauda. Žmonės taip suskubo tvarkytis, kad buvo susidariusios darbų eilės. Matyt, vien geranorišku prašymu žmonių tvarkytis nepriversi“.

• Rašyti komentarą (4)