|
|
|
Griuvenų savininkus auklės per piniginę
Kretingos rajone šiuo metu yra 95 apleisti pastatai, iš jų 17 - vien Kretingos mieste. Rajono politikai bandys priversti jų savininkus susitvarkyti, jų turtui taikant patį didžiausią – 3 proc. dydžio – nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, o nemažą dalį statinių paskelbti bešeimininkiais.
Pastatai turi savo istoriją Kretingos rajono savivaldybės Bendrojo skyriaus vyriausiojia specialistė Janina Brencienė teigė, jog mūsų rajone esančių griuvenų sąrašas įvairus: tai - negyvenami namai, fermos, sandėliai, daržinės, rūsiai, saugyklos, mechaninės dirbtuvės, garažai, siurblinės, šiltnamiai. „Šie statiniai ne tik menkina Kretingos rajono kraštovaizdį, bet dažnai kelia grėsmę žmonių sveikatai ar net gyvybei. Vieni statiniai merdi dėl savininkų aplaidumo, o kiti nė nebeturi tikrųjų savininkų dėl to, kad šie pasikeitę, išvykę ar mirę“, - sakė J.Brencienė, pabrėždama, jog kiekvienas pastatas, kaip ir žmogus, turi savo istoriją. „Merdinčių pastatų savininkų ieškoma, jie įspėjami, duodamas terminas susitvarkyti. Ši procedūra užtrunka netrumpai - ligi 2 m. Jeigu savininkai ignoruoja raginimus, rašomas Administracinės teisės pažeidimų protokolas ir jie baudžiami nemenkomis baudomis. Bauda už statinio nepriežiūrą svyruoja nuo 1 iki 5 tūkst. Lt. Jeigu šeimininkai nesusitvarko, pakartotinai skiriamos gerokai didesnės baudos“, - pabrėžė J.Brencienė. Ji tikisi, jog šią gegužę Kretingos rajono tarybos pagal Nekilnojamojo turto įstatymą nuo 1 iki 3 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės padidintas mokesčio tarifas privers suklusti savininkus ir pradėti labiau rūpintis savo turtu. Griuvenos miesto centre J. Brencienės žodžiais, didžiausios problemos kyla dėl tų pastatų, kuriuos valdo po kelis savininkus. Kone pačiame Kretingos miesto centre, Birutės g. 5, jau kelerius metus riogso po gaisro likę gyvenamojo namo griuvėsiai. Šį pastatą valdo 4 savininkai, vienas iš jų gyvena užsienyje. Dalis šio pastato priklauso ir neįgaliai globos namuose gyvenančiai moteriai, kurios turto administratorė yra mirusi. Miesto vaizdą darko pastatu-vaiduokliu pramintas ir įvairaus plauko benamių pamėgtas buvęs viešbutis „Mėguva“. Šį pastatą ir žemės sklypą po juo valdo bendrovė „Palangos Agila“. Šiuo metu pastato angos užsandarintos, teritoriją prižiūri paskirtas statinio techninis prižiūrėtojas. Apleistas tebestovi ir gyvenamasis namas J.K.Chodkevičiaus g. 1, priklausantis evangelikų liuteronų draugijai „Sandora“: jo angos šiuo metu užsandarintos, teritorija aptverta. Prie apleistų miesto pastatų priskiriama ir buvusi kavinė „Smaližius“, esanti prie Pastauninko parko, Maironio g. Kadangi šis pastatas ilgą laiką buvo neprižiūrimas, aplinka užversta šiukšlėmis, labiausiai buvo baiminamasi gaisro. „Surašius patikrinimo aktą, šeimininkas pastatą užsandarino, teritoriją sutvarkė. Tikimasi, kad problema išsispręs, nes yra išduotas leidimas pastatą rekonstruoti“, - teigė J. Brencienė. Daugiausiai šeimininkų - fabrike Klaipėdos gatvėje akis bado sovietmečiu galingo vilnos audinių fabriko „Laisvė“ liekanos. Fabriko teritorijoje išlikusius 26 atskirus, dažniausiai nebeeksploatuojamus, statinius valdo net 36 per privatizaciją fabriką išsidaliję savininkai. Daugelis ir šių atskirų pastatų turi po kelis bendrasavininkus. „Nemažai naujųjų šeimininkų gyvena skirtinguose Lietuvos miestuose, yra išvykę į užsienį. Tarpusavyje jie nekontaktuoja, todėl statiniai dūlėja ir griūva“. Miestiečius piktina ir nebaigti statyti daugiabučiai Melioratorių gatvėje: vieną iš jų – Nr. 49 – Vilniaus bendrovė „Hankonlita“ šiemet ketina rekonstruoti, o kito – Nr. 55 – dabartinei savininkei įmonei „Visi pagrindai“ yra paskelbtas bankrotas. Stoties teritorijoje išlikusi šaudykla, priklausanti bendrovei „Žemaitijos pramogos“: šio apleisto pastato savininkai įpareigoti susitvarkyti nuosavybę. Seniūnijų vaiduokliai Darbėnų miestelio piktžaizde tapo gaisro nuniokotas sovietmečio gigantas - kultūros namai: vietoj langų ir durų šiandien jame žiojėja skylės, pastato vidus tapęs benamių prieglobsčiu ir didžiuliu šiukšlynu. Šį sovietmečio palikimą šiandien valdo 3 bendraturčiai, kurie nesutaria dėl tolesnės jo eksploatacijos. Ne ką geriau atrodo ir buvę Kurmaičių kultūros namai - prieš dešimtmetį nukentėję nuo gaisro ir likę tik pastato griaučiais. Juos valdo du bendraturčiai, kurie ginčija savo teises teismuose. Šiuo metu yra parengtas raštas inicijuoti statinį nugriauti. Kartenoje, Plungės g. 5, daug metų stovi neprižiūrimas ir nenaudojamas pastatas - buvusi parduotuvė. Joje suformuoti 3 nekilnojamojo turto objektai, priklausantys skirtingiems asmenims. O buvę Rūdaičių kultūros namai net nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, - žemės sklypo po juo savininkė Aldona Dauginienė įpareigota sutvarkyti apleistą teritoriją. „Dar liūdnesnė padėtis Salantuose: pačiame miesto centre, Valančiaus g. 2, stovi apleistas ir neprižiūrimas prekybinis pastatas, kuris priklauso net 5 savininkams: 3 iš jų gyvena Jonavoje, 1 – Vokietijoje. Dėl šio pastato savininkų paieškos rengiami dokumentai teismui“, - tvirtino J.Brencienė. Sieks pripažinti bešeimininkiais Apie trečdalis neprižiūrimų Kretingos rajono statinių net neturi savininkų – jie šiandien nežinomi ir nerandami. „Norint, kad šie statiniai būtų sutvarkyti – nugriauti ar suremontuoti, juos būtina teismo keliu pripažinti bešeimininkiais“, - J.Brencienė patikino, jog mūsų rajone yra 36 tokie statiniai. Kretingos rajono savivaldybė 2011 m. pradėjo statinių, kurie iš esmės neturi savininkų, pripažinimo bešeimininkiais ir jų perdavimo Kretingos rajono savivaldybei procedūrą. „Tuomet taryba galės spręsti, ką su tais statiniais daryti – griauti, parduoti ar tvarkyti“, - sakė specialistė. * Kretingos rajono savivaldybės paminklotvarkininko Algirdo Mulvinsko teigimu, Kretingos rajone yra 10 avarinės būklės statinių, įtrauktų į Kultūros vertybių registrą: 5 priklauso fiziniams asmenims, 5 – Savivaldybei. * Šiuo metu Kretingos apylinkės teismui perduota bešeimininkiais pripažinti 36 statinius šiose seniūnijose: Darbėnų – 3, Žalgirio – 8, Imbarės – 16, Kretingos – 5, Kūlupėnų - 4.
|
|
