Architektūrą perkėlė į plokštumą

Prigalvoju per dieną. Ir visą tą košę ant lapo sudedu“,- šmaikščiai savo kūrybinį procesą apibūdino Jurgio Pabrėžos gimnazijos 3 klasės gimnazistas Aivaras Bončkus, kurio tapyba, paryškinta tušo štrichais, XIX Lietuvos mokinių dailės olimpiadoje buvo įvertinta Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos II laipsnio diplomu bei sidabro medaliu.

Kretingos Jurgio Pabrėžos gimnazijos mokinys Aivaras Bončkus profesionalių vertintojų komplimentų nusipelnė dėl gebėjimo architektūros objektus perkelti į tapybos darbą.

Šis netikėtas laimėjimas, teigė 17 metų A. Bončkus, tapo stipriu impulsu toliau mokytis tapybos paslapčių – jis dirba savarankiškai ir dvi dienas per savaitę lanko dailės mokytojos metodininkės Valdonijos Karaliūnienės vadovaujamą būrelį.

„Ir gerai, kad nelaimėjau pirmosios vietos – turiu ko siekti kitais metais. Laikausi principo, kad mano darbai kaskart turi būti vis geresni, profesionalesni, keliu sau aukštus reikalavimus“,- sakė A. Bončkus, kuris su daile ketina sieti ir savo ateitį – studijuoti grafinį arba pramoninį dizainą. „Svarsčiau ir apie architektūrą, juolab, kad man sekasi matematika, tačiau dabar atrodo, kad tai nebūtų mano kelias. Architektūra mane labiau įkvepia tapybai – pamatau kokią puošybos detalę ir ją perkeliu į savo piešinį, suteikiu jai ryškesnių spalvų, improvizuoju su jos formomis“,- pasakojo A. Bončkus, mėgstantis akvarelę derinti su tušu.

Būtent dėl gebėjimo architektūrą perkelti į plokštumą, pavaizduoti perspektyvą A. Bončkus ir sulaukė palankių įvertinimų rajoninėje, o vėliau – ir respublikinėje dailės olimpiadoje.

Atskleisdamas olimpiados temą „Būti savimi, išlikti ir augti“, A.Bončkus pavaizdavo su Jurgiu Pabrėža susijusius architektūrinius objektus – Jurgio Pabrėžos gimnaziją, bažnyčią, Jurgio Pabrėžos kapo koplyčią, jam skirtą statulą.

„Piešinys susidėliojo tarsi savaime: vaizdavau man artimą aplinką, kurioje gyvenu, bręstu kaip asmenybė, kuri turi gilias istorines šaknis – jos mane maitina, augina. Juk Kretingoje gyveno kelios mano giminės kartos – kiek žinau, netgi proproseneliai buvo kretingiškiai“,- paaiškino A. Bončkus, prisipažinęs, jog reikėjo pastangų suderinti meninį polėkį ir architektūrinį tikslumą, kad objektai būtų atpažįstami.

Architektūrinius elementus kaip įkvėpimo šaltinį A. Bončkus pasirinko ir dalyvaudamas olimpiados respublikiniame etape – ten 64 dalyviai turėjo ne tik pristatyti savo kūrybos aplanką, bet ir piešti vietoje, stebint komisijos nariams. Išgirdęs, kad teks kurti tema „Vivat Academia – mano patirtis“, jis triskart vaikščiodamas apžiūrėjo Vilniaus dailės akademijos pastatus, aplinką, šalia esančią Šv. Onos bažnyčią – įsiminęs charakteringus architektūrinius elementus, juos perkėlė į piešinį.

„Užsidėjau ausines, per kurias dideliu garsu klausiausi savo mėgstamos muzikos – roko. Todėl manęs nejaudino, kas vyksta aplinkui, nemačiau aplink vaikštančios komisijos – likau tik aš ir mano piešinys,- apie užduotį per 3 val. nupiešti piešinį pasakojo A.Bončkus. – Nejaučiau jokio konkursinio jaudulio, nes visi dalyviai buvo labai draugiški – su jais palaikau ryšius ir dabar“. Mokytoja V. Karaliūnienė įsitikinusi, kad A. Bončkaus sėk-mingą pasirodymą olimpiadoje lėmė ne tik talentas, bet ir kryptingas darbas. „Visi mokiniai siekia būti originalūs. Tačiau dizaine ir dailėje svarbu ne tik matyti, bet ir girdėti – negalima piešti bet ko, reikia įsiklausyti į duotą temą. Būtent tai ir yra profesionalu,- teigė V.Karaliūnienė, kuri nesistebi, kad dailininko talentą turinčiam A.Bončkui gerai sekasi ir matematika. – Matematika ir loginis mąstymas dailininkams yra tiesiog būtinas. Šiam teiginiui iliustruoti pakanka vien Leonardo da Vinči pavardės“.

Kalbėdamas apie savo pomėgį, į kurį pasinėrė prieš trejus metus, A.Bončkus teigė atradęs savo pašaukimą. „Jaučiuosi esąs ten, kur ir turėčiau būti“,- sakė A.Bončkus.

Nors A.Bončkui sekasi ir karatė – šalies bei tarptautiniuose čempionatuose pelno prizines vietas, tačiau sportas vaikino taip netraukia. „Visada buvau neramus vaikas, todėl karatė tiko mano būdui. Tačiau karatė ir liks tik laisvalaikis,- sakė A. Bončkus. – Man geriausias būdas atsipalaiduoti yra tapyba. Jei neturėčiau jos – išprotėčiau. Daug dalykų esu pasirinkęs A lygiu, todėl per pamokas įtemptai dirbu, ir po dienos atrodo, kad galva sprogs nuo informacijos kiekio. „Išsikraunu“ ant popieriaus lapo – tik tada galiu blaiviai mąstyti“.

• Rašyti komentarą (1)