|
|
|
Iš Japonijos į Mažučius - sodinti sakurų
Turistinį sezoną pradedantį japonišką sodą Mažučiuose, Darbėnų seniūnijoje trečiadienio pavakare aplankė dvidešimt japonų. Kiekvienas jų sode pasodino po sakurą.
Pražys keli šimtai sakurų Stojus vasariškiems orams savaitgalį japoniško sodo Mažučiuose sakuros turėtų apsipilti baltais žiedais. Jų čia auga apie tris šimtus. Trečiadienį iš Tokijo atvykę savanoriai prie jų pasodintų sakurų paliko po savo vardinę lentelę. „Mes jūsų negalime paremti pinigais, todėl tą darome savo pavyzdžiu“, - japonai apie šią akciją teigę parko Darbėnų seniūnijos laukuose savininkui ir puoselėtojui Šarūnui Kasmauskui. „Japonai – dideli vaikai. Jie „užmuša“ savo paprastumu. Tam tikrose vietose jie neskaičiuoja – neieško jokios naudos“, - teigė Š. Kasmauskas. Sakuros, kurios asocijuojasi su Tekančios saulės šalimi Japonija, įprastai gyvuoja apie 50-80 metų. Š. Kasmauskas tikino, jog yra 900 metų senumo šių medžių. Būna sakurų, kurių kamienų ir du vyrai susikibę neapglėbia. Sakuros nėra lepios. Jų būna įvairių rūšių. Veisdamas jas savo sode Š. Kasmauskas rinkosi atsparias šalčiui. Sakurų daigus iš Japonijos atsivežė prieš dvejus metus, jos buvo vos piršto storio. Į Darbėnų apylinkių dirvą susodintiems medžiams teko atlaikyti ne tik lietuviškas žiemas, bet ir zuikių atakas. Čia ilgaausių tiek privisę, kad dieną ant jų netgi šeimininko šuo neloja.
„Didžiausia šventė japonams, kai sakurų žiedai ima birti. Jie nubyra nenuvytę“, - pasakojo ne kartą Japonijoje lankęsis, per sakurų žydėjimą – irgi, Š. Kasmauskas. Japonai susėda po žiedlapiais sningančiais medžiais pagalvoti, pamąstyti. „Jiems įprasta stebėti gamtos pokyčius, o mes visur skubame, eidami pro šalį sekundę žvilgtelime, ir viskas“, - kalbėjo Š. Kasmauskas su viltimi, kad ir lietuviai gamtoje vis dažniau vidinės ramybės ieškos ir ten ją suras. Ir bonsai atlaikė žiemą
Užsitęsusią jau pernykštę žiemą ištvėrė ir apie tūkstantis bonsų: azalijų, klevų, pušų, kitų augalų. Dauguma jų čia irgi atkeliavo iš Japonijos. Iš ten buvo atvežti su žeme. Pasirodo, kad mūsų parduotuvėse pardavinėjami bonsai yra savotiška masiniam vartotojui skirta apgaulė, neretai išauginta Kinijoje. Šie bonsai sunyksta ir dėl netinkamos žemės. Japonai bonsus augina specialiame grunte – degintame molyje -akadamoje, kuris lieka po ugnikalnių išsiveržimo. Japoniškas sodas Mažučiuose dabar užima apie 16 hektarų žemės. Sodą Š. Kasmauskas kurti pradėjo 2007 metais, prieš tai savo idėją paskelbęs ir Darbėnų miesteliui, ir daugelio buvęs nesuprastas. „Kodėl japoniškas sodas? Todėl, kad japoniški sodai yra išskirtiniai. Jie pakeri paprastumu, natūralumu. Mūsų sodo lankytojai kartais klausia, kodėl per upelius nėra raudonų tiltelių. O mokytojas Hajime Watanabe atsako: „Kur jūs Japonijoje matėte raudonus tiltelius, jie yra tik Kinijoje“, - pasakojo Š. Kasmauskas. Gali pasodinti savo medį Prieš keletą metų Š. Kasmauskui ėmė skambinti moteris iš Vilniaus, kuri įkyriai prašė leisti jai sode pasisodinti sažvo medį. „Vis nesutardavome, kol paskutiniame mudviejų pokalbyje ji pasakė, kad atlaikė jau penkis ar šešis chemijos terapijos seansus ir kad savąjį medį prižiūrės iš viršaus. Sutikau. Ji pasodino klevą. Po pusmečio atvažiavo jos sūnus ir paprašė: „Parodykite mamos medį, jos jau nebėra“, - vieno klevo istoriją pasakojo sodo įkūrėjas. Amžinybėn iškeliavusi motina paliepė sūnui čia pasodinti ir savąjį medį. „Jis vasarą važiuoja į Palangą ir būtinai – čia. Vienas ir su draugais“, - teigė Š. Kasmauskas.
Nijolės (toks buvo moters vardas) pasodintas klevas pradėjo vardinių medžių sodinimo tradiciją. Sode šiandieną auga šešioliktojo gimtadienio proga tėvų sūnui padovanota ir jo paties pasodinta sakura. Medžius sodina ir kolektyvai, minėdami įvairias sukaktis. Tokių vardinių medžių sode buvo 19, šį trečiadienį dar 20-imt jų pasodino japonai. Turistai žino kelią į sodą 2009 metais Mažučiuose esantis japoniškas sodas buvo įtrauktas į žygio po Baltijos šalis dešimties Lietuvoje turistams aplankyti siūlytų objektų sąrašą. „Tąsyk pagal lankytojų gausą tarp Baltijos šalių užėmėme prizinę trečiąją vietą“, - pasiekimu džiaugėsi Š. Kasmauskas. Pasigrožėti sodu be lietuvių atvyksta rusų, baltarusių. Sodą itin pamėgo kaimynai latviai. „Aštuoniasdešimt procentų latvių atvyksta autobusais. Jie įdomūs – keliauja kaimais“, - sakė Š. Kasmauskas. Japoniškas sodas neatsiejamas nuo arbatos gėrimo ceremonijos, kurioje čia turistai dalyvauja jau trejus metus. Iš Japonijos vežamą arbatą „Mtcha“ ruošia moterys japonės. Gegužės pabaigoje atvyks viena jų, rugpjūtį – kita, ji pakeis pirmąją. „Mtcha“ gaminimo procesas yra sudėtingas: nuo jaunų arbatos lapelių pašalinamos gyslos, likęs lapo audinys sudžiovinamas ir sutrinamas į miltelius. Arbata kiekvienam svečiui ruošiama atskirai. Ji plakama su bambukiniu plaktuvu. Arbatos namelyje nėra ryškios šviesos, kuri ceremonijos dalyviams trukdytų susikaupti. Ceremonijos dalyviai pirmiausia pasigroži ikebana (prie metų laiko priderinta puokšte), po to perskaito ant sienos kabantį eilėraštį ir visa tai įvertinę sėdasi ant žemės gerti arbatos. Svečiai sutinka ir mokytoją H. Watanabe kuris čia iš Japonijos atvažiuoja kiekvieną pavasarį. Rudenį išvyksta atgal į gimtinę. „Jis - pensininkas, bet žiemą Japonijoje dirba. Pas mus sode dirba be atlygio, kaip jis sako – ilsisi. Baigiam sode jam statyti namuką, kuriame mokytojas planuoja įsikurti ir Lietuvoje pasilikti visam laikui“, - kalbėjo Š. Kasmauskas. Stiprina saitus su Japonija Šį pavasarį pirmuoju sakurų žydėjimu Š. Kasmauskas kartu su bičiuliais, verslininkais iš Kurmaičių Jūrate ir Pranu Varkojais grožėjosi Japonijoje. Išvyka buvo neeilinė – Š. Kasmauskas Japonijoje pasirašė bendradarbiavimo sutartį su europietišku Yokosukos sodu. „Jie daro stendą, kuriame reprezentuos mūsų sodą, Lietuvą ir Kretingą“. Jų europietišką sodą per dieną aplanko 7-10 tūkstančių žmonių“, - sakė Š. Kasmauskas. Sutartį inicijavo apie japonų sodą Mažučiuose žinantys Japonijos verslininkai. Sutartis buvo pasirašyta Lietuvos ambasadoje. „Gavome didžiulę erdvę reprezentuoti Lietuvą. Ieškome lino gaminių – visko, kas reprezentuoja mūsų šalį, bet nepagaminta Kinijoje. Japonų verslininkai atsisako gaminių iš Kinijos ir norėtų tą patį liną vežtis iš Lietuvos“, - teigė Š. Kasmauskas. Sutartį pasirašę japonai išreiškė viltį ją plėtoti pasirašant bendradarbiavimo sutartį su vienu iš Lietuvos miestų, galbūt Kretinga. To miesto kultūros kolektyvai galėtų Yokosukos europietiško sodo lankytojams rengti 3-4 dienų pasirodymus. Apie 600 tūkstančių gyventojų turintis Yokosukos miestas Japonijos mastais yra mažas. Jis ypatingas ir tuo, kad čia veikia JAV karinių jūros pajėgų bazė. Sodas įkurtas iškyšulyje, išeinančiame į vandenyną, vietoj buvusio karinio objekto. Š. Kasmauskas palaiko glaudžius ryšius su Chiune Sugiharos judėjimo aktyvistais (C. Sugihara 1939-40 m. Kaune rezidavo kaip Japonijos imperijos, kuri buvo sąjungininkė su fašistine Vokietija, vicekonsulas. Antrojo pasaulinio karo metais jis išgelbėjo apie 10 tūkst. Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos žydų). Japoniško sodo Kretingos rajone įkūrėjas priklauso Lietuvos - Japonijos draugystės asociacijai, yra jos valdybos narys. Šios asociacijos prezidentu yra išrinktas Rimantas Vaitkus – Visagino atominės elektrinės vadovas. „Japonija šiandieną nebėra tolima Azijos šalis, iš Palangos lėktuvu per 13 valandų esi Tokijuje. Sutarties pasirašymas buvo daugiau oficialus gestas. Su jais sukirtai rankomis, ir to užtenka, kad susitarimo būtų laikomasi“, - teigė Japoniją, jos žmones ir kultūrą pamilęs Š. Kasmauskas, dėl šios aistros atsisakęs prieš 20 metų įgytos gydytojo profesijos ir save pašventęs japoniško sodo Mažučiuose puoselėjimui.
|
|
