|
|
|
Veiklą atnaujino pedagogų susivienijimas
Savo veiklą atnaujino Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos Kretingos rajono susivienijimas. Jo vadove, iš susivienijimo gretų pasitraukus Vydmantų vidurinės mokyklos istorijos mokytojui ir Savivaldybės tarybos nariui Dariui Petreikiui, tapo Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos rusų kalbos mokytoja Eugenija Daniuk. Ji tikisi, kad vėl jėgas suvieniję pedagogai sugebės pasiekti svarių rezultatų, naudingų visoms rajono švietimo įstaigoms.
Neseniai su Kretingos rajono meru Juozu Mažeika susitikę ir pas administracijos direktorių Virginijų Domarką vizitą planuojantys susivienijimo nariai viliasi, jog jų sumanymus bei darbus parems ir rajono vadovai. „Apsilankymas pas merą nuteikė viltingai. Manau, jei reikės, sulauksime paramos ir palaikymo. Savivaldybės požiūriu švietimo įstaigų darbuotojai tikrai nėra skriaudžiami. Tačiau to paties negalime pasakyti apie valstybę. Pedagogai yra tikrai skriaudžiami – todėl atnaujinti susivienijimo veiklą buvo būtina. Tuo labiau, kad 2008 metais, kada vyko mokytojų streikai, pajautėme, kokia jėga galime būti, kai dirbame kartu. Tada išreikalavome didesnių atlyginimų ir didžiausi nuopelnai už tai tenka Žemaitijos pedagogams“, - įsitikinusi E.Daniuk. E.Daniuk ir Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos pedagogų profesinės organizacijos pirmininkė Elvyra Jurkienė viliasi, kad dabar rajono pedagogai bus aktyvesni ir stabdyti susivienijimo veiklos iš naujo nereikės. „2005 metais buvo įkurta Lietuvos švietimo įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga. Marijono Daujoto pagrindinė mokykla, Vydmantų vidurinė ir Jurgio Pabrėžos gimnazija buvo šios sąjungos dalimi. Kartu kovojome streike. Tačiau iš susivienijimo pasitraukus Jurgio Pabrėžos gimnazijai, savo veiklą sustabdėme – susivienijimas leidžiamas esant mažiausiai trims nariams. Tuo metu nutolome nuo profesinės sąjungos reikalų, likome vienos – o juk tos pačios problemos visada egzistavo. Dabar vėl esame trise – dvi buvusios susivienijimo narės ir Darbėnų gimnazija. Susivienijimo narėmis gali tapti tos mokyklos, kurios yra įkūrusios profesines organizacijas. Marijono Daujoto pagrindinėje mokykloje profesinė organizacija vienija 43, Vydmantų vidurinėje mokykloje – 25, Darbėnų gimnazijoje – 40 darbuotojų. Mūsų susivienijimas nedidelis, pavyzdžiui, Klaipėdos susivienijimui priklauso 32 mokyklų mokytojai. Profesinei sąjungai taip pat priklauso Telšių, Plungės, Kelmės, Palangos, Mažeikių susivienijimai“, - sakė E.Jurkienė. Ji kartu su E.Daniuk pastebėjo, kad įprastai tol, kol mokyklos neturi problemų, nėra linkusios įsijungti į susivienijimo veiklą, kurti profesinių organizacijų. Nors, įsitikinusi E.Daniuk, yra tokių situacijų, kurių sprendimu turėtų būti suinteresuotos visos švietimo įstaigos. „Vienos mokyklos gyvena geriau, kitos – blogiau. Tačiau iš esmės visos turime tų pačių skaudžių problemų. Pavieniui jas išspręsti esame bejėgiai“, - mano E.Daniuk. Pasak jos, švietimo įstaigų darbuotojams itin reikalingas teisinis švietimas, susijęs su Darbo kodeksu, teisėmis ir pareigomis. O viena didžiausių problemų E.Daniuk įvardija mokinių krepšelius. „Visoje Lietuvoje yra nustatyta ydinga mokinių krepšelių apskaičiavimo politika. Daugeliui mokyklų mokinio krepšelis yra pagrindinis lėšų šaltinis. Tačiau krepšelio pinigų vos užtenka mokytojų algoms sumokėti – o juk turėtų likti pinigų ir mokinių vadovėliams, kitoms ugdymo reikmėms. Todėl visose mokyklose yra susiklosčiusi baisi situacija – vaikas tampa tarsi aukso maišeliu, už kurį yra kovojama, nes išėjus vaikui, išeina ir pinigai“, - kalbėjo E.Daniuk ir E.Jurkienė. Pedagogės jau dabar mato, kad susivienijimui kartu su profesine sąjunga teks kovoti ir už pažadus, kurių nesilaikoma. „Visi kartu iškovojome didesnius atlyginimus. Tačiau prasidėjus ekonominei krizei, mokytojų koeficientai buvo sumažinti – pažadant juos vėl atstatyti pagerėjus situacijai. Kaip matome, tai yra pamiršta. Dažnai susiduriame su tokiu požiūriu – štai, mokytojas dirba vos pusę dienos, o reikalauja tokių didelių atlyginimų. Mokytojas dirba daugiau, negu pusę dienos – dažniausiai jo darbo diena trunka 16 valandų. Atidirbę pamokose, mes nešamės krūvas sąsiuvinių namo, ten pildome elektroninius dienynus, nes darbo metu tam nėra laiko, rengiamės kitos dienos pamokoms, kuriame mokymosi planus, rūpinamės savo auklėtiniais, susitinkame su tėvais. O kur dar nervinė, psichologinė įtampa. Deja, apie tai, kada bus atstatyti sumažinti atlyginimai, niekas net nekalba“, - pastebėjo E.Jurkienė. Taupant lėšas, pedagogai buvo apkrauti ir papildomu krūviu, kurį, įsitikinusi E.Daniuk, taip pat reikėtų sureguliuoti. „Taupumo sumetimais buvo leista klasėse didinti mokinių skaičių. Todėl mokytojui tenka dirbti ir su 30-ia vaikų. Tai yra per sunku, gali nukentėti mokymosi procesas – pedagogas nebepajėgus skirti pakankamai laiko kiekvienam vaikui. Be to, formuodami klasių komplektus jau kelintus metus susiduriame su tokia problema – kadangi Pranciškonų gimnazija neprivalo skelbti, kiek naujais mokslo metais turės penktokų klasių, mes irgi nežinome, kiek mokinių sulauksime mokykloje. Tai reiškia, kad mokytojai net nenumano, koks bus jų krūvis ir ar apskritai bus pakankamai darbo. Negerai, kad viena mokykla turi daugiau teisių, negu kitos“, - kalbėjo E.Daniuk. Tačiau nežiūrint šios problemos, E.Daniuk tikisi, kad visoms mokykloms pavyks vieningai dirbti dėl bendrų tikslų. „Tai, ko pasieksime, atneš naudos visiems. Dėl mokinių krepšelių, atlyginimų, kitų mokyklų problemų kovosime vieningai ir manau, susivieniję daug ką galime pakeisti. Tačiau dėl kai kurių bėdų savo politiką turi keisti ne savivaldybės, ne mokyklos, o valstybė apskritai. Tik valstybė gali sustabdyti šeimų išvykimą iš šalies, skatinti gimstamumą, nes dabar kiekviena mokykla susiduria su viena baisiausių problemų – mokinių mažėjimu“, - pastebėjo E.Daniuk ir E.Jurkienė. * 128 - tiek Marijono Daujoto pagrindinės, Vydmantų vidurinės mokyklų ir Darbėnų gimnazijos darbuotojų priklauso Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos Kretingos rajono susivienijimui.
|
|
