- Kartais reikia vaikus paauklėti su rykšte. Dabartiniai vaikai turi daugybę teisių, tačiau labai mažai pareigų. Todėl nekeista, kad kai kurie vaikai yra neklaužados, ir tėvai nebežino, kaip su jais elgtis. Tad nieko blogo paauklėti pliaukštelėjimu per užpakalį. Ir pats esu gavęs vaikystėje rykštės – manau, blogiau nuo to man nebuvo.
Edgaras Bučelis:
- Geriau vaikus auginti be rykštės. Dar nežinau, kaip kada nors auklėsiu saviškius, bet esu įsitikinęs, kad yra ir kitų auklėjimo priemonių. Galima vaiką pabarti, gal pagąsdinti rykšte, bet ne mušti. Nors esu ir pats už išdaigas gavęs mušti – nuoskaudos dėl to neliko, matyt, tada to nusipelniau, o ir pliaukštelėjimas rykšte nebuvo skaudus.
Adolfina Tirevičienė:
- Griežtumo auklėjant vaiką kartais reikia. Tačiau bet kokia bausmė – fizinė, žodinė – turi būti žmogiškumo ribose. Kraštutinumas, kai mažyliui viskas leidžiama, nieko gero neduoda. Vaikas auga nežinodamas, kas yra blogai, o kas - gerai. Savo atžalą reikia jausti – kada paauklėti žodžiu, kada pagąsdinti rykšte. Yra ir tokių atvejų, kai vaiko neišauklėsi niekaip – kalbėk nekalbėjęs, mušk nemušęs, jis vis tiek darys savo.
Rūta Lodienė:
- Rykštė yra tam tikra smurto forma prieš vaiką. Jei jis yra mušamas, patiria psichologinę traumą, kuri vėliau gali labai skaudžiai atsiliepti gyvenime. Mažylį geriau auklėti žodžiu, pasakojant tam tikras istorijas, rodant pavyzdį.
Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS
