|
|
|
Kretinga persikraustė ant Palangos tilto
„Ar žinote, kodėl šios žuvys vadinamos byčiokais? Nuo žodžio „bičas“. Nes jų nereikia ilgai įkalbinėti, kad ateitų, kaip ir gero bičo“,- kvatojosi ant Palangos tilto susirinkę kretingiškiai žvejai. Juos, kaip ir žūklės mėgėjus iš kitų šalies miestų, į Palangą atviliojo šiomis dienomis ypač derlinga juodažiočių grundalų, liaudyje vadinamų byčiokais, žvejyba – šių žuvų tiek daug ir jos tokios alkanos, kad, žvejai juokauja, jos kibtų ir ant nuorūkos. Šiuo metu Palangos tiltas tirštas žvejų – stovėdami vienas šalia kito, petys prie peties, jie kas kelias minutes iš jūros traukia juodažiočius grundalus. Žvejams pyktis dėl geresnės vietos čia būtų beprasmiška – visų kibirai pilnėja taip sparčiai, kad nėra kada ilgiau plepėti tarpusavyje ar dairytis aplink. Žvejyba kaip sportas „Grundalų pilnas dugnas ir jie kimba ant bet kokio masalo – ėda viską, kas gyva. Galima netgi pirmuosius grundalus sužvejoti, pavyzdžiui, naudojant krevetes, o tada grundalus susmulkinti ir jau juos naudoti kaip masalą kitiems grundalams gaudyti“,- pasakojo vydmantiškiai Marius Bruzdeilinas, Darius Kasnauskis ir Arturas Lingaitis, trečiadienio pavakarę atvykę į žvejybą ant Palangos tilto. Pašnekovai juokavo, kad grundalų gaudymą galima vadinti labiau sportu, negu tikra žvejyba – ši žuvis tiesiog negali nekibti. „Vis dėlto maloniau žvejoti iš valties jūroje, mariose ar Nemune. Nors per parą gali pagauti vos kelias žuvis, tačiau tai yra tikras poilsis gamtos ramybėje,- pasakojo A.Lingaitis. – Kadangi dabar karšių žvejyba draudžiama, tai laiką galima išnaudoti ir gaudant grundalus“. Jam pritarė ir M. Bruzdeilinas bei D. Kasnauskis, patikinę, kad šiomis dienomis ant Palangos tilto persikraustė ne tik Kretinga, bet ir visa Lietuva – šalia jų meškeres į jūrą merkia plungiškiai, kauniečiai, marijampoliečiai ir poilsiautojai iš kitų miestų. „Vos šiandien sužinojau, kad kimba byčiokai – staigiai į mašiną ir atlėkiau,- pasakojo plungiškė Genutė Miliauskienė. – Žvejoju jau daug metų – gal 36-erius, ir labiausiai mėgstu poledinę žūklę. Bet, kai žinai, kad byčiokai taip gerai kimba, negali atsilaikyti – apima didelis azartas“.
Populiacija išplito „Nors dabar - grundalų nerštas, tačiau jų žvejoti neuždrausta. Kodėl – nes jos parazitinės žuvys. Nužudyk byčioką – išgelbėk gamtą“,- šmaikštavo kretingiškis Gintautas Salys, papasakojęs, kad grundalai į mūsų kraštus prieš kelerius metus atkeliavo su laivų balastiniais vandenimis. Ši invazinė žuvis, sugebanti prisitaikyti naujose sąlygose, taip išplito, kad dėl jos, pastebi žvejai, sumažėjo kitų žuvų, pavyzdžiui, plekšnių.
Tuo buvo galima įsitikinti ir žvejyboje – per dvi valandas iš žvejų būrelio tik A. Lingaičiui pasisekė pagauti vieną plekšnę, o grundalų jo kibire jau buvo daugiau kaip 15 kg. „Mano bočius ant šito tilto traukė menkes iš jūros, o aš, varguolis, – tik byčiokus. Iki ko prisigyvenome,- juoko prieskoniais savo pasakojimą barstė G.Salys ir toliau tęsė. - Girdėjau, kad Rusijoje yra paminklas byčiokams, nes šios žuvys per II pasaulinį karą žmones išgelbėjo iš bado – jos bet kur sugeba išgyventi ir plisti“. G.Salys tikino, kad grundalai, nors iš išvaizdos ir neatrodo labai gražios – didelė galva ir galingos stiprios žiaunos, tačiau kulinarinėmis savybėmis nenusileidžia kitoms žuvims. „Žuvis išrūkau, o jų galvas galima dėti po pomidorais, kad šie geriau augtų“,- patarė G.Salys, kuriam žvejyboje draugiją palaiko ir 8 metų sūnus Algirdas – šis turėjo ir atskirą kibirą savo sužvejotoms žuvims dėti. Vaišina ir gimines, ir kaimynus
„Prieš trejus metus paragavau grundalų ir jie man taip patiko, kad atvažiavau jų žvejoti,- pasakojo 74 metų Plungės rajono Didvyčių kaimo gyventoja Genovaitė Kirklienė, šįmet į Palangą su ištikima savo žvejybos drauge – kaimyne Birute - atvykusi trečiąsyk. – Mudvi žiemą beveik nedraugaujame, bet vasarą – kartu traukiame į žvejybą. Šį malonumą atradome išėjusios į pensiją – vaikais rūpintis nebereikia, karvių nebelaikome, tad turime tam laiko. O dejuoti ir skųstis dėl ligų nenorime – bėgame nuo tokių kalbų“. Senjoros tikino ant tilto žvejosiančios iki tol, kol nusileis saulė, o tada su pilnais grundalų kibirais važiuos namo. Paklausus, kada jos bevalys žuvį, moterys pasidalijo patirtimi, kad geriausia grundalus užpilti šaltu šulinio vandeniu ir palaikyti per naktį – tada tamsi jų oda pabąla ir jie gražiau atrodo. G.Kirklienė džiaugėsi pirmadienį sužvejojusi net 150 grundalų – šie lipte lipo ant jaučio širdies masalo. „Turiu 3 vaikus, 7 anūkus, 6 proanūkius, todėl žuvimis ir juos, ir dar kaimynus apdalinu,- vardijo G.Kirklienė, pasidalinusi ir receptais. - Išdorotus grundalus dedu į stiklainius: įmetu česnakų, prieskonių žuviai, įpilu truputį aliejaus – į puslitrį 2 šaukštus. Ant stiklainių uždėjus dangtelius, bet jų neužsukus, viską pašaunu į orkaitę. Kepu kaip kokį pyragą – gal kokią valandą ir maždaug 160 laipsnių temperatūroje. Daugiau skysčių pilti nereikia, nes žuvis pati jų išskiria. Tokius stiklainius vėsioje vietoje galima ilgai laikyti ir atsidarius valgyti. Mano žentas taip paruoštą žuvį šaltą valgo, o aš ją pašildau greitpuodyje ir užpilu ant makaronų“. G.Kirklienė žino ir kaip panaudoti grundalų galvas – ji jas sumeta į verdantį vandenį, truputį įdeda ir geros žuvies dalies arba vištienos, išvirtų smulkintų morkų, česnakų, nemaltų pipirų, lauro lapų ir verda apie pusvalandį. „Tada išgraibau kaulus ir supilu į dubenis, pastatau šaltoje vietoje. Puikiausiai sustingsta šaltiena“,- tikino G.Kirklienė. * Lietuvos jūrų muziejaus vyriausiojo ichtiologo Sauliaus Karaliaus komentaras:
- Juodažiotis grundalas, kuris yra maždaug 20-23 cm ilgio, Baltijos jūroje pirmą kartą pastebėtas 1990 metais – Lenkijos Gdansko įlankoje. Lietuvoje ši žuvis išplito apie 2000 metus, o dabar stebime jos populiacijos sprogimą. Juodažiotis grundalas yra kilęs iš Kaspijos jūros ir geba prisitaikyti įvairiose sąlygose: gyventi gėluose, apygėliuose bei vidutinio druskingumo vandenyse, toleruoja vandens temperatūrą nuo -2 iki +30 laipsnių. Tai yra agresyvi žuvis, nes ji minta praktiškai viskuo, kas juda ir tinka pagal dydį. Juodažiotis grundalas tampa maistu menkėms, ešeriams, lydekoms, kitoms plėšrioms žuvims bei žuvimis mintantiems vandens paukščiams - kormoranams, garniams, kragams, narams bei dančiasnapiams. Tačiau yra ir tamsioji pusė – juodažiotis grundalas konkuruoja su vietinėmis dugninių žuvų rūšimis – plekšnėmis, gyvavedėmis vėgėlėmis, ciegoriais. Šioms žuvims lieka mažiau maisto, be to, juodažiočiai grundalai ėda ir kitų žuvų ikrus bei mailių, naikina midijų populiacijas. Bet nereikia baimintis, kad vietinės žuvys visai išnyks – gamta šiuos procesus sureguliuoja savaime. Gali būti, kad juodažiočių grundalų sumažės dėl maisto trūkumo arba ligos, kurios atsiranda, kai populiacija pernelyg padidėja. Šiuo metu mokslininkai kaip tik šiuos procesus ir stebi.
|
|
