Ar reikėtų psichikos ligonius gydyti be jų sutikimo?

- Be abejo, nereikėtų net kelti šio klausimo, jei žmogus pavojingas visuomenei, o vaikšto laisvas. Nors iš šalies yra labai sunku nuspręsti, jis - psichikos ligonis ar ne. Turėtų būti grupės specialistų, panašiai kaip Amerikoje – prisiekusiųjų teismas, kurie ir spręstų, ar izoliuoti tokį asmenį. Pasikliauti vien kaimynų skundais nederėtų, nes pas mus Lietuvoje dažnai dar apima džiaugsmas, pamačius, kad kaimyno troba dega.

- Labai trapi riba tarp sveikos proto būsenos ir prasidėjusios ligos. Kas vienoj kultūroj būtų laikoma asmenybės savitumu, kitoje – nesveiko proto būsena. Dažnas psichikos ligonis turi savo labai stiprų kūrybinį potencialą. Bet jeigu žmogus pavojingas – kabinėjasi, tyčia pažeidinėja įstatymus ar viešąją tvarką, provokuoja, - reikia kažkaip reaguoti. Tačiau lemiamas žodis turi būti ištartas specialistų.

- Pagal tų žmonių teises negalima imtis prievartos, bet, manau, kad dėl visuomenės gerovės pavojingus ligonius reikėtų izoliuoti ir gydyti. Tačiau psichikos ligoniai nėra tiek pavojingi, kaip agresyvūs alkoholikai, kurių psichika išvis pakrikusi ir jie tampa nebevaldomi. Narkomanai – taip pat. Tačiau jie kažkodėl nėra laikomi pavojingais psichikos ligoniais.

- Manyčiau, kad Lietuvoje yra priimta labai daug įstatymų dėl žmonių teisių. Ypatingais atvejais visuomenė visgi yra apsaugota nuo psichikos ligonių: įstatymai apibrėžia būsenas – sunkios depresijos, suicido grėsmės, psichozės, – kada toks asmuo yra izoliuojamas prieš jo valią. Tačiau per 48 val. yra reikalinga parengti visus dokumentus teismui, ir sprendžia ne vienas, o būtinai du gydytojai. Šis teisinis mechanizmas tikrai veikia, ir Kretingoje yra buvę atvejų, kada teismas priėmė sprendimą priverstinai gydyti ligonį. Manau, kad yra teisinga, jog visgi sprendžia arbitrai, - taip išvengiama galimo psichiatrų vienašališkumo.

Kalbino Irena ŠEŠKEVIČIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS