Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar praneštumėte apie narkotikų vartojimą anonimiškai tel. 8 700 60777?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Neturi pinigų nusipelniusiems žydams pagerbti

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Savivaldybėje
  • 2013-05-03

Ar įamžinti ir kaip Kretingoje gimusio ir gyvenusio iškilaus žydų tautos sūnaus Bereko Joselevičiaus atminimą mero Juozo Mažeikos nurodymu, kuriam neprieštaravo ir rajoną valdantys politikai, nuspręsti turėjo Savivaldybės kultūros ir meno taryba.

Paaiškėjo, jog už Kultūros ir meno tarybą jau yra nusprendusi Vyriausybė.

„Gal meras neįsigilino į Vyriausybės 2013 m. balandžio 23 d. nutarimą“, - spėliojo Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja, Kultūros ir meno tarybos pirmininko pavaduotoja Reimunda Ruškuvienė, pažymėdama, jog Vyriausybės nutarimo Nr. 356 „Dėl Vilniaus geto atminimo metų minėjimo 2013 m. priemonių plano“ 36 punkte Savivaldybė yra įpareigota savo biudžeto lėšomis Kretingoje atidengti paminklinę lentą kovotojui už tautų laisvę ir nepriklausomybę Berekui Joselevičiui. Vyriausybės nutarimus Savivaldybei privalu vykdyti. „Merui pranešiu susiklosčiusias aplinkybes. Viską suderinsime. Reikia pastato, kuris turėtų istorinę atmintį, prie kurio galėtume pritvirtinti atminimo lentą“, - teigė R. Ruškuvienė. Ji žadėjo, jog pastato paieškai Kultūros ir meno taryba pasitelks rajono visuomenines organizacijas, pagalbos prašys ir Savivaldybės paminklosaugos specialisto Algimanto Mulvinsko.

Be Vyriausybės nutarimo, įpareigojančio įamžinti B. Joselevičiaus atminimą, Savivaldybė gavo ir Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky pasirašytą prašymą pritarti B. Joselevičiaus atminimo įamžinimo Kretingoje idėjai ir skirti tiek organizacinę, tiek ir finansinę paramą jai įgyvendinti.

J. Mažeika Savivaldybės tarybos narius su šiuo prašymu supažindino: jiems visiems buvo išdalinta prašymo kopija. Viešai savo nuomones pareiškė vos keletas tarybos narių. Susipažinęs su B. Joselevičiaus biografija Valerijonas Kubilius teigė manąs, kad nevertėtų garbinti žmogų, kuris buvo ir daugiausia karų pasaulyje sukėlusio Napoleono Bonaparto dragūnų pulko kapitonu. Tarybos narė darbėniškė Jūratė Laučiūtė manė priešingai. „Šįkart esu už - B. Joselevičius nusipelnė. Sutinku dalyvauti ir jo atminimo įamžinimo organizaciniame darbe“, - kalbėjo politikė, kuri abejojo dėl anksčiau žydų visuomeninių organizacijų inicijuoto Davido Volfsono atminimo įamžinimo Darbėnų miestelyje. Iš Darbėnų kilęs žydų tautybės Davidas Volfsonas sukūrė sionistinio sąjūdžio vėliavą (tai ta pati žydros ir baltos spalvų Izraelio valstybės vėliava) ir pasiūlė Izraelio valstybės piniginio vieneto - šekelio – pavadinimą. Dėl savo žemiečio pagerbimo darbėniškiai su žydų visuomenininkais sutarimo nerado.

J. Laučiūtė siūlė pagerbiant B. Joselevičių jo vardu Kretingoje pavadinti gatvę.

Šiemet sukanka 70 metų, kai Lietuvoje buvo įvykdytas vienas baisiausių nusikaltimų prieš žmoniją – Lietuvos žydų genocidas: 1943 metais rugsėjo 23 d. buvo likviduotas žydų getas. Nuo 1994 metų rugsėjo 23-ioji minima kaip Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena.

„Savivaldybės biudžete pinigų paminklinei lentai nėra. Kreipsimės į Lietuvos žydų bendruomenę, kad prisidėtų. Darbėnų bendruomenė jiems irgi pasiūlė prisidėti lėšomis prie D. Volfsono atminimo įamžinimo, bet jie nesutiko. Norėjo, kad seniūnija, Savivaldybė viską organizuotų ir finansuotų“, - „Pajūrio naujienoms“ kalbėjo meras. Jis pritarė J. Laučiūtės minčiai B. Joselevičiaus atminimą įamžinti jo vardą suteikiant vienai iš Kretingos gatvių.

*

Berekas Joselevičius gimė 1764 m. rugsėjo 17 d. Kretingoje, vietinių žydų šeimoje. Mokslo siekęs gabus jaunuolis dirbo tuomet Kretingos dvarą valdžiusio Vilniaus vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio reikalų patikėtiniu. Dalyvavo Tado Kosciuškos vadovaujamame sukilime prieš carinę Rusiją, gavęs pulkininko laipsnį vadovavo apie 500 karių turėjusiam lengvosios kavalerijos žydų pulkui, kurio dauguma kovotojų žuvo per susirėmimą su Varšuvą apsupusia Aleksandro Suvorovo vadovaujama carinės Rusijos armija. 1807 m. atgaivinus Lietuvos ir Lenkijos valstybės atkūrimo idėją B. Joselevičius įsiliejo į Varšuvos kunigaikštystės armiją. 1809 m. gegužės 5 d. žuvo mūšyje prie Kocko miesto, Lenkijoje. Ant kalvos, netoli Kocko, kur jis palaidotas, stovi paminklas su įrašu, kuriame paminėtas ir Kretingos vardas. B. Joselevičiaus vardu Lenkijos miestuose, taip pat ir didžiuosiuose – Krokuvoje bei Varšuvoje – pavadinta apie 30 gatvių. Jo žygius aprašė istorikai, savo paveiksluose vaizdavo tapytojai. Lenkijoje ir Izraelyje buvo išleisti jam skirti bendri abiejų valstybių pašto ženklai.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas