- Kaime prie savo namų tvoros visada pakeliu. Atvažiavęs į miestą svetimų šiukšlių nerenku. Užtektinai darbo turiu namuose. Šalia yra įsikūrusi parduotuvė, todėl į kiemą, nors jį juosia tvora, vėjas nuolat prineša šiukšlių, patvoriais mėtosi buteliai nuo alaus. Kai pamatau šiukšlinantį žmogų, sudrausminu, bet tai retai gelbsti – mėto šiukšles ir toliau.
Jonas Toliušis:
- Eidamas per parką, kitą gražią miesto vietą numestą šiukšlę visada pakeliu – bado akis. Ypač pastabus pasidariau grįžęs iš užsienio – ten miestai labai kruopščiai tvarkomi. Pakankamai tvarkinga ir pas mus, bet pabuvęs svetur savo aplinką noriu matyti dar gražesnę. Kartais sudrausminu tuos, kurie šiukšlina, tačiau visų juk neišauklėsi.
Dalia Gagilienė:
- Numesta šiukšlė visada bado akis. Esu dirbusi valytoja, vyras dirba komunalininku, todėl labai gerai žinau, kiek darbo, jėgų ir pastangų kainuoja palaikyti švarią aplinką. Todėl ir pati pakeliu numestą svetimą šiukšlę, ir kitą sudrausminu – tegu žino, kad daro negerai.
Eglė Vasiliauskaitė:
- Jei po kojomis pasipainioja šiukšlė, visada ją pakeliu. Tėvai mane išauklėjo, kad negalima šiukšlinti. Turiu draugų, kurie nepaiso taisyklių ir numeta popierėlių, kitų šiukšlių. Sakau jiems, kad taip negerai, tačiau jie neklauso. Mano nuomone, viskas prasideda nuo šeimos – jei tėvai aiškina apie gerą elgesį, vaikas, o vėliau - jau ir suaugęs žmogus, šiukšlės niekada nenumes.
Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS
