|
|
|
Akis bado Bajorų lūšnynai
Po užsitęsusio remonto šį pavasarį Klaipėdos gatvės gyventojai džiaugiasi, kad gatvė pagaliau turi naują dangą. Tačiau akis jiems vis dar bado netvarka aplink Bajorų daugiabučius ir šabakštynai bei pašiūrės kitapus jų. Siūlo nugriauti statinius Kretingos miesto seniūnas Stanislovas Juknevičius šį pavasarį ėmėsi iniciatyvos iškirsti Klaipėdos gatvės pakeles, todėl atsivėrusios erdvės dar labiau apnuogino skurdų šio kvartalo vaizdą. „Nepakenčiu netvarkos: įrengti gražūs šaligatviai, bet mūsų žmonės – tikri nevalos, pažiūrėkit, kokią krūvą nuorūkų sušluoju kas rytą“, - sakė kas rytą teritoriją ne tik palei savo namus Klaipėdos g. Nr. 133, bet ir pakelę prie daugiabučio nušluojantis Justinas Jablonskis, garsaus kretingiškio kraštotyrininko Igno Jablonskio anūkas. O kretingiškė Laimina Slušnienė savo pasipiktinimą dėl netvarkos Bajorų kvartale išdėstė laiške redakcijai. „Bajoruose kiekvienas tvarkosi, kaip išmano, tačiau kažkokia tvarka vis vien turi būti. Daugiabučių kiemuose ir atokiau nuo jų pristatyta įvairių pašiūrių pašiūrėlių, netvarkingai išsimėtę sodai su apiplyšusiais polietileno šiltnamiais, o kai kur tik jų rėmai belikę, lentgalių ir šiukšlių krūvos. Atrodo, kad šioje miesto dalyje, pro kurią kasdien magistraliniu keliu į Klaipėdą pravažiuoja srautas automobilių, nėra šeimininko. Juk kažkam mieste turėtų rūpėti jo grožis, ir ne tik centre, bet ir pakraščiuose. Manau, jog tam, kad būtų išspręsta apsileidėlių problema, daug lėšų nereikia. Paprasčiausias kelias – visus palaikius statinius nugriauti ar nustatyti terminus susitvarkyti. Tai juk – miesto žemė, o ne privačios valdos, ir gana bjauroti miesto veidą“, - mano L. Slušnienė. nereikia: parduotų žemę tiems, kas moka didžiausią kainą, o verslininkai įrengtų aikšteles, parduotuves“, - pasiūlė J.Jablonskis.
Daržas – lyg priedas prie pensijos Bajoruose gyvenantis Kretingos rajono tarybos narys Antanas Puodys sakė atmintinai žinąs kiekvieną šio kvartalo kertelę: anot jo, bėda ta, kad šiemet gerokai pavėlavo pavasaris, ir matosi pliki daržai, nesutvarkyti šiltnamiai. „Tie žemės lopinėliai dažnam pensininkui yra atgaiva širdžiai ir pinigėlis prie menkos pensijos. Išeina močiutė, pasikapsto darže: oras grynas, nuotaika gera – nė ant valdžios nebereikia burnoti. Atimti žemę yra lengviausia, bet, manau, kad miesto seniūnas turėtų tvarką padaryti - priversti žemės naudotojus daržus prižiūrėti, o pašiūres nugriauti“, - tvirtino jis. Daržininkyste besimėgaujantys Regina ir Helmutas Blyžai sakė daržą apleistoje pievoje prie gatvės susikasę tik prieš trejus metus. Pasisodina visko, ko reikia pietums, ir dar lieką desertui – braškių, agrastų. O jei ką ir nulesioja koks atklydęs „naktinis paukštis“, jie šito stengiasi nepastebėti. Anksčiau turėję daržą arčiau namų, tačiau privatizavus aplinkines žemes, jis iš jų buvęs atimtas. „Mums neužkliūva tos pašiūrės, nors vaizdas – ne koks. Visgi Bajorai – kaimiškas rajonas, žmonėms gerai turėti po žemės sklypelį“, - sakė H. Blyžas.
Jų kaimynystėje, maždaug 15 arų valdose daržą bei sodą užsisodinęs Adomas Paulius išsikasė dar ir tvenkinį, pasistatė sandėlį. Čia laiko lentas, - į krūvas jų priversta ir darže, šios matosi nuo kelio. „Gyvenu daugiabutyje, o žemę čia dirbu jau kokius keturis dešimtmečius. Sovietmečiu mokėjome už jos nuomą, bet nepriklausomoje Lietuvoje nieko nebemokame. Sakoma, už dyką – tik sūris pelėkautuose, todėl esame susitaikę, kad vieną dieną atims šią žemę“, - kalbėjo vyras. Suformuos ir parduos sklypus Neužstatytos pakelės Klaipėdos gatvėje yra valstybinė žemė, kuria vietiniai gyventojai naudojasi nuo seno. Tačiau šiandien, anot S. Juknevičiaus, jie yra neteisėti šios žemės šeimininkai. „Šiandieną nėra bendros rajono valdžios strategijos dėl šiame kvartale užimtų sklypų. Jeigu pavienių pašiūrių nukeldinimas panėšės į varnų lizdų draskymą, prievarta šios problemos neišspręsime“, - įsitikinęs jis. Seniūnas neslėpė, jog ne vienas kažkada dirbtas daržas yra visiškai apleistas, o tariamus jų šeimininkus sunku besurasti – nežinome nei jų pavardžių, nei telefonų. Tačiau jo nuomonė tvirta: jei žmogus naudojasi žemės sklypu, pats ir turi jį prižiūrėti.
Stanislovas Juknevičius: „Bus rengiami šios miesto dalies detalieji planai, ir kai atsiras tikri šeimininkai, iš jų galėsime reikalauti tvarkos. O kol kas žemės sklypų naudotojai, dažniausiai pensininkai, dykai naudodamiesi žeme, deramai turėtų ją prižiūrėti ir nekelti aplinkiniams pasipiktinimo dėl netvarkos“.
Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas patikino, jog jau šių metų pabaigoje bus pradėti rengti teritorijų palei geležinkelį detalieji planai. „Pirmiausia norime išsiaiškinti, kas yra šioje teritorijoje išlikusio istorinio ir kultūros paveldo objekto - senojo vandens bokšto – šeimininkai, ar jis vis dar priklauso geležinkeliečiams, ar - nebe. Žinodami šio objekto priklausomumą, su miesto bendruomene spręsime, ar šią valstybinę žemę parduoti nedideliais sklypais, ar panaudoti kitaip. Pagal Bendrąjį planą čia neturėtų būti nei žemės ūkio, nei pramoninės paskirties sklypų“, - tvirtino direktorius. Jo manymu, Bajoruose geriausiai būtų suformuoti komercinės paskirties sklypus, kuriuose įsikurtų parduotuvės, servisai, automobilių aikštelės bei maitinimo įstaigos.
|
|
