Už kelis kubus vandens moka visas rajonas

Salantų katilinė nr. 4 – nuostolingiausia Kretingos rajone.

Vienas kubinis metras karšto vandens per metus – tai neišgalvotas, o iš oficialių ataskaitų paimtas skaičius. Būtent tiek karšto vandens teprireikia kai kuriems salantiškiams. Tačiau ir dėl tų kelių kubinių metrų vandens iki šiol, net ir pasibaigus šildymo sezonui, būdavo kūrenama viena Salantų katilinė, tiekianti karštą vandenį daugiabučiams.

Praėjusius metus su 277 tūkst. Lt nuostoliu pabaigusi bendrovė Kretingos šilumos tinklai nusprendė šiltuoju metų laiku salantiškiams karšto vandens nebetiekti. Tam pritarė ir bendrovės direktoriaus Jono Barzdžio metinę įmonės ataskaitą išklausę tarybos nariai. Vis dėlto šis sprendimas nenudžiugino salantiškių, kurie buvo pripratę vasarą karšto vandens neturėti, tačiau šis bent gegužę iš čiaupų tekėdavo savaitgaliais.

Bendrovės Kretingos šilumos tinklai direktoriaus pavaduotojas šilumos realizacijai Rimantas Dulkys pripažino, kad didžiausi nuostoliai įmonėje kyla dėl nuostolingai mieste ir ypač kaimuose dirbančių katilinių.

Katilinė nr. 9, esanti Klaipėdos gatvėje Kretingoje ir dujomis apšildanti tris daugiabučius, praėjusiais metais patyrė 11 tūkst. Lt nuostolį. Kita toje pačioje gatvėje esanti katilinė nr. 10 pasiekė 15 tūkst. Lt nuostolį.

Nuostolingai dirbo ir kaimuose veikiančios katilinės. Didžiausias nuostolis – 100 tūkst. Lt - buvo pasiektas Salantuose, katilinėje nr. 4. Ši katilinė šilumą bei karštą vandenį tiekia penkiems daugiabučiams, esantiems Dariaus ir Girėno bei Jaunimo gatvėse.

„Katilinės nuostolingumas dar padidėjo uždarius Salantų specialiąją mokyklą. Dabar karštą vandenį betiekiame daugiabučiams ir ligoninei. O trasa, kuria turi atbėgti termofikacinis vanduo, – ilga, vamzdžiai stori. Pasibaigus šildymo sezonui, katilinę tenka kūrenti tik dėl kelių kubinių metrų karšto vandens. Bandėme gegužės mėnesį karštą vandenį tiekti tik tris savaitgalius. Tačiau per savaitę trasa atšąla, ją vėl reikia įšildyti, reikia samdyti žmogų, kuris prižiūrėtų katilinę, kūrentų. Praėjusią gegužę, kai karštą vandenį tiekėme tris savaitgalius, 21 butas sunaudojo vos 5 kubinius metrus vandens. Rugsėjo mėnesį, kai karštas vanduo bėgo kiekvieną savaitgalį, tas pats skaičius vartotojų sunaudojo 11 kubinių metrų vandens. Yra tokių butų, kurie net per visus metus tesunaudoja 1 kubinį metrą karšto vandens. Gal ten niekas negyvena, nežinau. Tačiau ir tų daugiabučių, kuriuose visi butai yra apgyvendinti, statistika parodo, kad karšto vandens suvartojimas yra labai mažas. Pavyzdžiui, Dariaus ir Girėno g. namo nr. 22 gyventojai per metus sunaudoja 47 kubinius metrus karšto vandens, Jaunimo gatvės nr. 3 gyventojai – 43 kubinius metrus karšto vandens“, - neoptimistinius skaičius vardino R.Dulkys.

Petronėlė Bertašienė pasakojo, kad nenorėdama būti priklausoma nuo karšto vandens tiekėjų, bute įsirengė boilerį.

Įvertinę situaciją tarybos nariai pritarė, kad ne šildymo sezonu salantiškiams karštas vanduo nebeturėtų būti tiekiamas.

„Už kelis kubinius metrus vandens, pašildytus Salantuose, turi mokėti visi Kretingos gyventojai. Šildyti vandenį Salantuose – neekonomiška panašiai, kaip vienam žmogui su traukiniu važiuoti nusipirkti duonos. Būtent dėl tokių neekonomiškų objektų ir sprendimų šilumos kaina kyla visiems“, - įsitikinęs tarybos narys Steponas Baltuonis. Jis dar kartą iškėlė mintį, jog šilumos kaina turėtų skirtis gyvenantiems Kretingoje ir, pavyzdžiui, Salantuose ar kuriame nors rajono kaime.

Tačiau diferencijuoti šilumos kainą šiandieną yra neįmanoma. Tą patvirtino Kretingos rajono meras Juozas Mažeika, taip pat ir Kretingos šilumos tinklų vadovai. Pasak J.Mažeikos, šilumos kaina turi būti vienoda visoje Kretingos rajono teritorijoje.

„Juk salantiškis ar kitas rajono gyventojas nėra kaltas, kad gyvena mažesnėje ar atokesnėje gyvenvietėje“, - mano R.Dulkys.

„Specialistai turėtų labai atidžiai surašyti, kuriose katilinėse patiriami nuostoliai, ir priimti ekonominius, po to kartu su taryba – politinius sprendimus“, - sakė S.Baltuonis. Kad turi būti ieškoma ekonominių sprendimų nuostoliams mažinti ir tuo pačiu šilumai piginti, sutinka ir J.Barzdys.

Stasė Grikštienė ir Vytautas Petrauskas sakė vasarą vargstantys be šilto vandens, tačiau boilerių pasistatyti negalintys – per sena daugiabučio elektros instaliacija.

Jis patikino, kad katilinių duomenys yra analizuojami ir netrukus bus pateikti įmonės valdybai bei gegužės mėnesį planuojamai sudaryti stebėtojų tarybai (iš Savivaldybės tarybos narių). Bendrovės vadovų priimtam sprendimui, kuriam pritarė ir tarybos nariai, salantiškiams ne šildymo sezonu nebetiekti karšto vandens paprieštaravo tarybos narys Stasys Kaniava. Salantiškis įsitikinęs, kad jo miesto gyventojų atžvilgiu sprendimas yra neteisingas.

„Salantiškiai - tokie pat žmonės, kaip ir kretingiškiai, ir nenori utėlėmis aptekti, o kad kretingiškiai dotuoja salantiškius, kitus – taip buvo ir bus“, - teigė S.Kaniava.

Tarybos nariai siūlo Salantų situaciją, kurią vadina ekonominiu absurdu, spręsti raginant salantiškius namuose įsirengti boilerius. Šie esą išspręstų problemą – namuose būtų šilto vandens, kada jo reikia, o katilinės netektų nuostolingai kūrenti.

Taip jau padarė salantiškė Petronėlė Bertašienė. Ji pasakojo, jog karšto vandens, tiekiamo centralizuotai, nebenaudojanti ir žiemą.

„Mes savo daugiabutyje Jaunimo gatvėje beveik visi turime boilerius. Jį naudoju ir žiemą – kada noriu, tada karštą vandenį ir turiu“, - kalbėjo P.Bertašienė.

Tokius pat patogumus norėtų turėti ir Dariaus ir Girėno gatvės daugiabutyje gyvenantys salantiškiai, tačiau teigia esą atsidūrę aklavietėje.

„Iki šiol gyvenome taip – ateina gegužės mėnuo, paprastomis dienomis nėra karšto vandens. Šildomės arbatinukuose, puoduose. Kiek jo prisišildysi – tik nusiprausti, o apie maudymąsi galima pasvajoti. Seniau vasarą eidavome maudytis į upelį, bet dabar jis nunykęs“, - apie savo kasdienybę, pasibaigus šildymo sezonui, pasakojo salantiškiai Stasė Grikštienė ir Vytautas Petrauskas.

Pasak jų, jie gal boileriui kaip nors pinigų ir atrastų, bet šio įrenginio negalį pasistatyti dėl senos daugiabučio elektros instaliacijos.

„Aš, darbingo amžiaus moteris, dar galiu ant viryklės pakelti puodus su vandeniu. Ką daryti pensininkams? Boilerį galima įsigyti už 300 – 400 litų. Tačiau iš kur pensininkui ar bedarbiui gauti pinigų padidėjusiai elektros sąskaitai apmokėti? Be to, mūsų name boilerio negalime įsirengti nė vienas – 1964 metais statyto namo elektros instaliacija tokia prasta, kad neatlaikytų net ir vieno elektros prietaiso. Taigi esame priversti gyventi be karšto vandens“, - apgailestavo S.Grikštienė.

Siekiant ekonomiškumo, taryboje buvo siūloma sujungti Salantų mieste veikiančias katilines. Esą turėti dvi Salantams nėra būtinybės. Tačiau šiam sprendimui įvykdyti, anot R.Dulkio, įmonė neturi nei finansinių, nei fizinių galimybių.

„Viena katilinė apšildo daugiabučius ir ligoninę, kita – taip pat daugiabučius, mokyklą, darželį. Prieš 20 metų buvo parengtas projektas dėl katilinių sujungimo. Tačiau trasos eitų per privačias, taip pat bažnyčios, seniūnijos teritorijas. Yra per mažai vartotojų, kad tokie darbai ir investicijos atsipirktų“, - įsitikinęs R.Dulkys.

Vis dėlto, nežiūrint nuostolingai dirbančių Kretingos miesto ir kaimų katilinių, ateinantys metai turėtų būti geresni visiems Kretingos šilumos tinklų vartotojams. Biokuro tiekimo konkursą laimėjusi bendrovė „Timbex“ pasiūlė mažesnę, negu dabar įmonė perka, medienos atliekų kainą, todėl per metus Kretingos šilumos tinklai planuoja sąnaudas sumažinti apie 400 tūkst. Lt. Tad už šilumą naująjį šildymo sezoną turėtume mokėti mažiau. Vidutinė praėjusių metų šilumos kaina buvo 22,94 cento už kilovatvalandę.

„Galiu drąsiai pasakyti, kad pavyks sutaupyti bent 400 tūkst. Lt. Tai reiškia, kad šilumos kaina kris“, - patvirtino Kretingos šilumos tinklų direktorius J.Barzdys.

• Rašyti komentarą (5)