|
|
|
Pasidalino patirtimi apie gabių vaikų ugdymą
„Tema apie gabius mokinius yra labai aktuali – šių vaikų poreikiai nepelnytai yra tarsi pamiršti, dėmesį sutelkiant tik į tuos vaikus, kurie turi mokymosi sunkumų. Tačiau specialiųjų poreikių yra ir gabūs vaikai – jiems reikia kitokios mokymo sistemos, negu visai klasei“,- teigė G.Narkienė. Ji paaiškino, kad jau praėjusiais mokslo metais Darbėnų gimnazijos pedagogai sutelkė dėmesį į gabių vaikų ugdymą, o jų patirtis ir pastebėjimai buvo apibendrinti parengiant Gabių mokinių paieškos, atpažinimo ir ugdymo programą. Šioje programoje apibrėžtos gairės, kaip ugdyti gabius vaikus, išskiriant šias sritis: per formalųjį, neformalųjį ugdymą, tėvų švietimą, mokytojų kvalifikacijos tobulinimą bei gabių vaikų paskatinimą. Tad surengti konferenciją, skirtą tam, kad mokytojai pasidalintų praktine bei metodine patirtimi, atpažįstant gabųjį vaiką ir sudarant sąlygas jo gabumams skleistis, buvo natūrali Darbėnų gimnazijos pedagogų veiklos tąsa. Šios iniciatyvos ir organizacinių rūpesčių ėmėsi Darbėnų gimnazijos pradinių klasių mokytojos Arina Jašinskienė, Aurelija Laureckienė, Genutė Narkienė, dailės mokytoja Kristina Pocevičienė bei Kretingos rajono pedagogų švietimo centro metodininkė Daiva Tranizienė. Konferencijoje dalyvavo ne tik Kretingos rajono pedagogai – iš Darbėnų gimnazijos bei Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokyklos, bet ir kolegos, atvykę iš Palangos, Rietavo bei Plungės. „Svarbu atpažinti gabų mokinį, kad jam būtų galima parengti individualizuotą mokymo programą – tai reikalinga, nes visai klasei skiriamos užduotys gabiam mokiniui yra per lengvos, neįdomios, jis, liaudiškai kalbant, per pamokas „miegos“. Todėl mokytojo užduotis – motyvuoti gabų mokinį, skatinti atskleisti savo talentus, kad jis augtų žiniomis ir gebėjimais. Šios temos yra aktualios ir kalbant apie pradinukus, nes jau tada atsiskleidžia jų skirtingi gabumai: vienas dar nepažįsta raidžių, o kitas jau moka skaityti. Akivaizdu, kad tokie vaikai negali būti mokomi vienodai“,- pastebi G. Narkienė. Anot jos, dirbti su gabiais vaikais yra iššūkis ir mokytojui – jis turi papildomai pasirengti pamokoms, apgalvoti užduotis. Tačiau pedagogai susiduria su kita problema – konferencijos dalyvių nuomone, nors yra gana daug diskutuojama apie gabių vaikų ugdymą, bet nesama jokios metodinės priemonės, kaip atpažinti gabius vaikus. „Su kolegomis aptarėme – visur tos pačios problemos. Kol kas mokytojas tik iš savo profesinės patirties ir nuojautos gali nuspėti, kad vaikas turi gabumų kurioje nors srityje. Tad svarstome: galbūt į pagalbą pasitelkti Kretingos pedagoginę psichologinę tarnybą, kuri parengtų testus ar užduotis vaikų intelektui, gabumams ištirti ar kitokias metodines priemones“,- svarstė G.Narkienė. Jai pritarė ir kolegė A. Jašinskienė, kurios pastebėjimu, dažniausiai vaikų gabumai atsiskleidžia per neformalųjį ugdymą. „Taip sutapo, kad ir konferencijoje daugiausiai kalbėta apie neformalųjį ugdymą: čia lengviau pastebėti, kad vaikas turi Dievo dovaną – talentą šokti ar muzikuoti, gerai jaučia ritmą ir pan.,- kalbėjo A.Jašinskienė. – Daug sudėtingiau pastebėti vaiko akademinius gabumus. Mokytojo įvertinimai mokiniui už darbą pamokose neatspindi jo gabumų moksle. Vaikas klasėje gali ir neatskleisti savo talento dėl daugelio priežasčių. Pavyzdžiui, vaikas yra nedrąsus, uždaro būdo arba jis gali mokytojo dėmesį patraukti savo hiperaktyviu elgesiu, todėl lieka nepastebėti jo akademiniai gabumai, jie lieka tarsi šešėlyje“. G.Narkienė ir A.Jašinskienė teigė, kad visi konferencijoje perskaityti pedagogų pranešimai buvę įdomūs. Nors daugiausiai kalbėta apie pradinukų ugdymą, tačiau apžvelgtas gabių mokinių ugdymas ir priešmokykliniame amžiuje bei vyresnėse klasėse. „Tai yra mūsų ieškojimų ir atradimų pradžia. Visas išgirstas mintis bei idėjas sudėliosime į visumą, kad galėtume žengti kitą žingsnį gabių vaikų ugdymo kryptimi“,- teigė A.Jašinskienė.
Dovilė URNIKIENĖ
"P. n." akademijos narė
|
|
