Atvėrė šimtamečių paveikslų uždangą

Kretingos muziejaus Dailės skyriaus vedėjai Danutei Šorienei pavyko gauti žinių apie 3 itin vertingus Kretingos muziejuje eksponuojamus paveikslus. „Šiandien jau nedvejodama galiu sakyti, kad Kretinga turi itin vertingų paveikslų, kokių Lietuvoje išlikę labai nedaug“, - pabrėžė D.Šorienė.

Neseniai iš restauratorių dirbtuvių sugrįžusią drobę „Šventoji šeima“ Danutė Šorienė vadina vienu vertingiausių Kretingos muziejaus eksponatų.

Išsiaiškinti šių paveikslų vertę D.Šorienei pavyko išvien su Lietuvos dailės muziejaus Petro Gudyno restauravimo centro restauratoriais bei užsienio partneriais.

Ji sakė siekianti, kad ir kretingiškiai žinotų, jog Kretingos muziejuje yra tokių meno kūrinių, kurių gali pavydėti net garsiausi Lietuvos muziejai, ir, prasidėjus kelionių metui, patys ateitų jais pasigrožėti ir savo svečiui parodytų.

Du muziejuje kabantys paveikslai – „Persėjas ir Andromeda“ bei „Nukryžiavimas“ buvo restauruoti prieš keletą metų, o paveikslas „Šventoji šeima“ iš restauratorių dirbtuvių parvežtas tik pernai. „Žinojome, kad šie paveikslai yra vertingi, tačiau trūko konkrečios informacijos apie juos, - teigė D. Šorienė. – Daug šia prasme pasitarnavo juos tyrinėję ir atkūrę restauratoriai Juozas Blažiūnas bei Margarita Simelionytė“.

Pats seniausias paveikslas „Šventoji šeima“, kaip paaiškėjo, sukurtas vokiečių meistrų mokykloje XVI a. pirmoje pusėje. Atkurdami jį restauratoriai įdėjo daug kruopštaus darbo, nes drobė buvo gerokai sunykusi, paveikslą įtvirtino į gruntuotą ąžuolo rėmą.

„Įdomu tai, kad autorius, pavaizdavęs Mariją, Juozapą ir Kūdikėlį, dešinėje nutapė dar vieną moterį. Manoma, kad čia užfiksuotas šio paveikslo fundatorės atvaizdas, nes tai buvo būdinga tam metui – tapytojai ir skulptoriai savo kūriniuose dažnai pavaizduodavo konkrečių meno kūrinių mecenatus“, - tvirtino muziejininkė.

Paveikslas „Persėjas ir Andromeda“ priskiriamas lietuvių, o „Nukryžiavimas“ (dešinėje) – vokiečių menininkų mokykloms.

Paveikslas „Nukryžiavimas“, sukurtas XVII a. antroje pusėje – XVIII a. pradžioje, įdomus tuo, kad dailininkas tapė ant kaltinio vario lakšto. Tai - labai retas reiškinys Vakarų Europos menininkų kūryboje. „Fabrikuose gamintų skardos lakštų prieš 400 metų dar nebuvo: kitoje paveikslo pusėje matosi, kaip autorius kažkokiu kietu daiktu lygino vario gabalą. Ant jo užtapytos scenos – labai kruopščios: matosi net smulkūs herojų veido bruožai“, - akcentavo D. Šorienė.

Itin įdomūs dalykai paaiškėjo, iš rėmų išėmus paveikslą „Keturi evangelistai“, apie kurį garsas jau paėjo po Europos muziejus. „Ant porėmio matėsi antspaudas. Manome, kad tai – muitinės spaudas. Dabar vėl ketinu rašyti į Bordo muziejų – bendrystė su šiuo muziejumi užsimezgė pernai, - paveikslo „Keturi evangelistai“ tapatybės paieškas priminė D. Šorienė. - Kai pradėjau naršyti po internetą, aptikau įdomių faktų bei detalių – kone tokį pat paveikslą, pasirodė, turi Prancūzijos Bordo miesto dailės muziejaus. Nors autoriai – skirtingi, tačiau sutampa paveikslų amžius. Po susirašinėjimo prancūzai nebeatmeta galimybės, kad jų drobės autorius gali būti tas pats Valentin de Boulogne, kaip ir Kretingoje saugomo paveikslo“.

D. Šorienė neslėpė, jog muziejaus fonduose savo restauravimo eilės laukia dar 2 vertingos drobės. Restauravimas užtrunka ilgai – po keletą metų, trukmę lemia paveikslo sunykimo lygis. Tuo rūpinasi patys muziejininkai, rengdami projektus, - nei Savivaldybė, nei Kultūros ministerija lėšų paveikslų restauravimui neskiria. Restauravimo darbai kainuoja nuo kelių ligi keliolikos tūkstančių litų. Paveikslo „Šventoji šeima“ atkūrimas kainavo 5 tūkst. Lt, tačiau antra tiek, muziejininkės žodžiais, savo labdaringu darbu prisidėję patys restauratoriai.

• Rašyti komentarą (0)