|
|
|
Dvaro rūmų priestatą nusprendė nugriauti
Iš rankų į rankas keliavęs sovietmečiu statytas Kretingos dvaro rūmų priestatas bus nugriautas. Taip vakar nusprendė šį pastatą ne per seniausiai iš Klaipėdos valstybinės kolegijos perėmusios Kretingos rajono savivaldybės taryba. Už praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje statyto pastato nugriovimą iš 22 posėdyje dalyvavusių tarybos narių balsavo 17. Du buvo prieš – Alvydas Jonaitis ir Juozas Abelkis, trys susilaikė – Jonas Drungilas, Saulius Šopaga ir Darius Petreikis. Tai, kad pastato nušlavimas nuo dvaro sodybos žemės paviršiaus jau yra nulemtas, buvo galima nuspėti vos pradėjus svarstyti sprendimo projektą. Pastatą išsaugoti bandė tik keli tarybos nariai – Alvydas Jonaitis, Darius Petreikis, Saulius Šopaga. „Tokių „svetimkūnių“ pilna visoje Lietuvoje ir tame pačiame dvaro parke – vieną tokį privatizavome (mintyse turėjo buvusį bendrabutį dvaro teritorijoje, kurį neseniai nupirko bendrovė „Ringesta“, - aut. past.). Nušluoti nuo žemės paviršiaus ten sudėtus milijonus ir jų neturint kažką atkurti“, - sprendimo projekto neūkiškumu piktinosi A. Jonaitis. Jam įtarimų, kad galimai esama neskaidrių dalykų, sukėlė sprendimo priėmimo skuba. „Ko tikimės nugriovę? Turistų antplūdžio? Žinau mero atsakymą, jog ne viskas pinigais yra grindžiama. Bet kai daugybė žmonių Lietuvoje skursta ir iš jos išvažiuoja, reikia galvoti ir apie pinigus“, - A. Jonaitis kalbą kreipė į pastebimai sprendimo projektą irgi palaikiusį merą Juozą Mažeiką. J. Mažeika patikino, jog A. Jonaitis, nuspėdamas jo atsakymą dėl pinigų, suklydo. Meras neigė ir projekto teikimo skubą, primindamas, jog tai yra tik tąsa tarybos ankstesnio sutarimo perimti pastatą iš kolegijos ir jį nugriauti. Tarybos daugumos nesustabdė ir tai, kad kolegija pastatą buvo išnuomojusi verslininkams (uždarajai akcinei bendrovei „Ąžuolų sodas“), kurie į pastato pritaikymą savo verslui jau investavo apie 100 tūkst. Lt. „Ar Savivaldybei negresia teismų maratonas su „Ąžuolų sodu“? – klausė A. Jonaitis. Valdančiosios daugumos atstovas Saulius Šopaga prisipažino, jog prieš dvejus metus jis būtų pritaręs pastato nugriovimui. „Jei dabar balsuočiau už, turėčiau ignoruoti tą faktą, kad mūsų valstybės piliečiai teisėtai investavo į šį pastatą, ignoruoti verslininkų pastangas. Nebent grąžintume jiems jų investuotus pinigus“, - kalbėjo jis. S. Šopagą papiktino Savivaldybės administracijos direktoriaus Virginijaus Domarko ir mero paaiškinimas, kad Savivaldybė neturi jokių prievolių bendrovei „Ąžuolų sodas“, kadangi ši bendrovė nuomos sutartį sudarė su Klaipėdos valstybine kolegija, o ne su Savivaldybe. „Bendrovė neturi pagrindo kreiptis į teismą, nes jos sutarty su kolegija yra punktas, kad sutartis automatiškai nutrūksta pasikeitus pastato savininkams“, - tvirtino V. Domarkas ir užrūstino S. Šopagą. „Tas pasakymas, jog ta sutartis mūsų neliečia, yra cinizmas“, - rėžė politikas. J. Mažeika situaciją bandė švelninti teigdamas, jog tiek moralinė, tiek materialinė atsakomybė slėgti galėtų kolegijos vadovus, kurie turėjo nujausti, kad nenaudojamą pastatą praras. J. Mažeika ir V. Domarkas tvirtino, jog verslininkams siūlė kitas patalpas kurtis Kretingoje, taip pat ir dvaro sodybos teritorijoje esančiame buvusiame bendrabutyje, kuris dar nebuvo parduotas. „Jie nepanoro dalyvauti bendrabučio privatizavimo konkurse“, - teigė V. Domarkas. Tarybos narys Darius Petreikis tvirtino, jog rūmų priestato nugriovimui nebūtų prieštaravęs, jeigu tai būtų vienintelis šio kultūros paveldo objekto svetimkūnis. „Privatizuotas bendrabutis, kur žadama įrengti butus. Ten reikės aikštelės automobiliams. Ar tikrai neskubame griauti, gal yra kitų variantų. Susėskime, diskutuokime, diskusijai pakvieskime visuomenę“, - svarstė D. Petreikis. Tarybos narys V. Kubilius pripažino, jog nėra gerai, kai neturtingoje valstybėje, kurios daug piliečių skursta, dėl nepriteklių emigruoja į užsienį, milijonai litų yra išleidžiami paveldo objektams. „Žinau, kad bus žmonių, kurie tokiam mūsų žingsniui nepritars. Piktinsis, jog į griūvantį ūkvedžio pastatą milijonus kiša, dar šitą griauna. Jei šitas būtų ne prie dvaro rūmų, gal ir nepritarčiau jo nuardymui. Bet jei V. Kanapkienė sugeba gauti tas paramos lėšas dvarui atstatyti, tegul daro“, - kalbėjo V. Kubilius. Be to, jis pastebėjo, jog pastatas yra vėjo košiamas, kad jo renovacija Savivaldybei brangiai kainuotų. Jam pritardamas V. Domarkas siūlė lėšas kreipti į pradėtų statyti naujų Savivaldybės objektų, tokių kaip bibliotekos statybos, užbaigimą. Pastato nugriovimui besipriešinantiems kolegoms Konstantinas Skierus priminė, jog dar 2004 metais buvo parengtas paminklinės Kretingos dvaro teritorijos reglamentas, kuriame priestatą perspektyvoje buvo numatyta nugriauti. „Nenugriovus to svetimkūnio pagal parengtą dvaro sodybos vientisumo atkūrimo projektą, muziejus negalės kreiptis jokios ES, kitų tarptautinių fondų paramos dvaro teritorijai sutvarkyti. Mes dirbome dvi dienas ir tą išsiaiškinome“, - sakė V. Domarkas. V. Kanapkienės teigimu, į priestatą koją įkėlę verslininkai taikėsi jį privatizuoti. „Pastatas jau buvo įtrauktas į respublikinį privatizuojamų objektų sąrašą. Įsivaizduokite, jei būtų privatizavęs koks Jonaitis ar Petraitis, kas ten būtų buvę“, - V. Kanapkienės ištarta Jonaičio pavardė taryboje sukėlė juoko bangą. „V. Kanapkienė iš visų Savivaldybės įstaigų vadovų tvarkosi geriausiai. Nesmagu, kad kultūros paveldo objekto išgryninimą tarybos nariai sutinka taip priešiškai. Nuostolių nugriovę priestatą neturėsime“, - teigė V. Kanapkienės bendrapartietis, Liberalų sąjūdžio Kretingos skyriaus pirmininkas, tarybos narys Almantas Skruibys. „Pačiam nederėtų savo bendrapartietę į padanges kelti, atėmei iš manęs pusę kalbos“, - A. Skruibiui ant kulnų pajuokaudamas mynė tarybos narys Antanas Puodys, pripažindamas V. Kanapkienės nuopelnus tvarkant dvaro sodybą. V. Kanapkienė tarybai įvardijo ir priestato nugriovimo techninio projekto kainą - 3 tūkst. Lt. Taryba anksčiau yra priėmusi sprendimą nugriauti dvaro parke esančią Kretingos šilumos tinklų katilinę. Vakarykščiame tarybos posėdyje šios įmonės direktorius Jonas Barzdys patvirtino, jog jau yra parengtas katilinės nugriovimo techninis projektas. Įvyko ir konkursas katilinei nugriauti, jį laimėjęs rangovas pasiūlė 90 tūkst. Lt darbų kainą, kai įmonė buvo nusiteikusi už juos mokėti 60 tūkst. Lt, todėl projekto vykdymas įstrigo. Už šiukšles mokėsime brangiau Už šiukšlių tvarkymą mokėsime brangiau: metinis mokestis vienam gyventojui padidintas 5 Lt – nuo 66 iki 71 Lt, mėnesinis - 42 ct – nuo 5,50 Lt iki 5,92 Lt. Mokestis didinamas, nes mažėja gyventojų. Per pastaruosius 3 metus jų sumažėjo apie 6 tūkst. Didinti buitinių atliekų tvarkymo mokestį yra ir daugiau priežasčių: dėl padidinto minimalaus darbo užmokesčio išaugęs lėšų poreikis atlyginimams, padidinus minimalų atlyginimą, kurį gauna nekvalifikuoti darbininkai, sumažėjo atotrūkis tarp nekvalifikuotų ir kvalifikuotų darbuotojų užmokesčio, kurį pastariesiems irgi planuojama pakelti, dėl padidėjusio akcizo išaugo išlaidos kurui, buitines atliekas tvarkančiai Savivaldybės įmonei „Kretingos komunalininkas“ pinigų reikia ir naujoms šiukšlių vežimo mašinoms pirkti, šiukšlių ir jų rūšiavimo konteineriams įsigyti. Savivaldybėje įsivedus visuotinį 6,09 Lt mokestį už buitinių atliekų tvarkymą, jis buvo sumažintas iki 5,75 Lt ir dar kartą – iki 5,50 Lt. Vakar tarybos politikai pripažino, kad jų sprendimai mažinti mokestį buvo populistiniai, nepagrįsti ekonominiais svertais bei nemaža dalimi lėmę 2012 m. įmonės veiklos nuostolį. Vienintelis Konstantinas Skierus nepritarė mokesčio didinimui. „Ta dabartinė kaina visiškai atitinka atliekų tvarkymo sąnaudas, bet aš to nesugebėjau įrodyti“, - teigė tarybos narys.
|
|
