Urėdijos sodinukus geriausiai reklamuoja pirkėjai

Po neįprastai ilgai užsitęsusios žiemos įsiveržęs pavasaris paraitojo rankoves Kretingos miškų urėdijos medelyno darbuotojams, užsimojusiems per dvi-tris savaites pateikti apie 1,5 mln. sodmenų miškui veisti ir kirtavietėms atkurti bei nenuvilti visų į urėdiją užsukančių dekoratyvinių augalų pirkėjų.

Kretingos Miškų urėdijos medelyno vedėjas Leonas Balčikonis medelyne dirba jau tris dešimtmečius.

Milijonai daigų miškui

Vien urėdijai priklausančiose žemėse miškininkai kasmet pasodina apie 1 mln. medelių: pušų, eglių, juodalksnių, ąžuolų ir beržų. Panašų jų kiekį, nepaisant trumpo pavasario, pasodinti planuojama ir šiemet. Apie 200-300 tūkst. miško sodmenų urėdija tikisi parduoti privačių miškų savininkams. „Mes privalome vietinius miškininkus aprūpinti sodmenimis. Tačiau bėda ta, kad jie nemėgsta išankstinių užsakymų.

Daugiausia skambina, kai jau reikia sodinti. Sodmenų poreikį turėtume žinoti mažiausiai prieš trejus metus. Dėl to kartais ir kyla sunkumų, kai reikia patenkinti staigų asortimento poreikį“, - teigė Kretingos rajono miškų urėdijos medelyno vedėjas Leonas Balčikonis. Miško sodmenis iš urėdijos medelyno perka ir kitos šalies urėdijos bei kaimyninės Latvijos miškų savininkai. Bendras pavasarį medelyno sodinimui patiektų miško sodmenų kiekis siekia apie 1,5 mln. medelių. Miško sodmenys auginami urėdijos Darbėnų daigyne – medelyne. Kasmet čia jų išauginama apie 2 mln.

Veisia šimtus dekoratyvinių augalų

Urėdijos medelyne Kukoriškių kaime šalia kelio Palanga-Šiauliai 40 ha plote auginama per 200 įvairių rūšių ir formų dekoratyvinių augalų, skirtų parkams, gyvenvietėms, sodyboms apželdinti. Ilgas asortimento sąrašas prasideda alyvomis, aronijomis, ąžuolais, bukais ir baigiasi šilauogėmis, vynuogėmis, veigelėmis, vienvyčiais.

„Stengiamės plėsti asortimentą. Parsivežame vis naujų rūšių augalų, tačiau kol augalą adaptuoji mūsų sąlygoms, jį padaugini, praeina ir dešimt metų. Būna, kad ir dešimtmečio tam neužtenka - vienuoliktais ima ir nušąla“, - pasakojo L. Balčikonis.

Ruošiant miško sodmenis urėdijos medelyne Darbėnų seniūnijoje sunkiausią - daigų kasimo darbą atlieka šiuolaikinė technika.

Medelyne dirbantys kvalifikuoti specialistai pataria, kokiai vietai koks augalas tiktų, kaip jį sodinti, prižiūrėti.

Pataria nesižavėti atvežtiniais augalais

Užtikrinti želdinių kokybę miškininkus įpareigoja įvairūs mūsų valstybės normatyviniai aktai, tarp kurių, beje, yra ir kažkiek absurdiškų. Štai reikalaujama, kad nuo šaknų viršūnės link 2 m kamieno dalies nukrypimas į šoną nebūtų didesnis negu 2,5 cm.

„Ir raišiojam medelius kaip pomidorus šiltnamyje, nes natūraliai tokių tiesių medžių apie 10 proc. tebūna“, - sakė urėdijos medelyno specialistė Laura Liaučytė. Miškininkai tokius reikalavimus vykdo lanksčiai, gi nepadarysi, kad piramidinis ąžuolas būtų kaip strypas, pliku kamienu. Be to, yra klientų, kurie ieško kuo įvairesnių tų pačių augalų formų.

Paklausti, ar nebijo konkurencijos atvežtinių augalų, kurių galima įsigyti ne tik specializuotose prekybos įmonėse, įvairiose pavasarinėse mugėse, parodose, bet ir didžiuosiuose prekybos centruose, medelyno darbuotojai pripažino, jog ši atvežtinė produkcija kėsinasi išstumti šalies mažuosius medelynus, kuriuose išauginti augalai yra arčiau tos vietos žmonių ir gamtos. Tačiau, jų pastebėjimu, ypač didesnės apimties apželdinimo projektams klientai renkasi Lietuvos medelynų augalus. „Vieni atvyko augalų į mūsų medelyną, kai jų iš Italijos atsivežti visi augalai nunyko“, - prisiminė L. Liaučytė. L. Balčikonio teigimu, importiniai augalai patiria stresą vien dėl transportavimo. „Teko būti Olandijoje. Ten plyti didžiuliai atskirų rūšių sodmenų laukai. Juos auginant taikomos specialios technologijos mažina savikainą, tuo pačiu – ir kainą. Tačiau toks augalas, perkeltas į lietuvišką dirvą, anaiptol ne visada prigyja, prisitaiko prie lietuviškos gamtos sąlygų“, - kalbėjo L. Balčikonis. Jo įsitikinimu, kartu su augalais keliauja ir daug jų ligų. „Prieš dešimtmetį paskambino kauniškiai, kad uosiai pas juos serga. Per metus nuo Kauno grybinė virusinė uosių liga atkeliavo ir iki mūsų – Vakarų Lietuvos. Uosius sunaikinti baigianti liga, spėjama, mus pasiekė iš Vakarų Europos. Daug naujų ligų atsiranda, kai augalai taip lengva ranka vežiojami, jos greitai plinta, apsisaugoti nuo jų praktiškai neįmanoma“, - sakė L. Balčikonis.

Geriausi produkcijos reklamuotojai yra jos vartotojai. Tą patvirtina ir Kretingos miškų urėdijos medelyno darbuotojai. „Nusipirkę pas mus augalų atvažiuoja ir vėl – su draugais, giminaičiais“, - teigė L. Liaučytė.

Ką, kur ir kaip sodinti

L. Balčikonio pastebėjimu, nūdienos žmonės jau yra atitrūkę nuo gamtos. Dėl šios priežasties ir dėl to, kad geriau gyvena, savo aplinkai tvarkyti vis dažniau samdosi apželdinimo specialistus, kuriais neretai nusivilia. Nusivilia todėl, kad tarp jų atsirado ir daug apsišaukėlių. „Kvalifikuotą želdintoją surasti nelengva. Labai bijau tokių, kurie neturi parodyti, ką yra padarę. Atvažiuoja prisirašę augalų iš kompiuterinių programų. Medžio gyvo nematę ir klausinėja, kaip šitas, anas auga. Prirenka tokių, kokių net Lietuvoje nėra ar neperspektyvių. Susodina, kol maži - gražiai atrodo, o paskui tenka rauti, nes toje vietoje tas augalas per aukštas ar kitaip netinka. Būna tokių projektuotojų, kurie tris augalus – sidabrinę tują, eglę ir pušį – težino“, - pasakojo L. Balčikonis. Jis siūlė sodybos apželdinimo projektą aptarti bent su keliais specialistais, iš jų išsirinkti tą, kuris labiausiai atlieps paties norus, suvokimą. „Dauguma lietuvių turi patys tą gyslelę, dar pasidomi. Stengiamės patarti, nors nepabuvojus vietoje, tą daryti nėra lengva“, - tvirtino L. Balčikonis.

Turintiems mažiau laiko medelyno darbuotojai pataria projektuoti asketišką sodybos aplinką, rinktis mažai priežiūros reikalaujančius, nelepius augalus. Miškininkai pastebi, jog žmonės masiškai sodybas, ypač didesnes, apsodinėja pušimis, kalnapušėmis. Lapuočių gyvatvores tveria mažesnėse erdvėse.

Medelyno specialistai teigė, jog jiems dažnai širdį skaudą dėl netinkamai atnaujinamų miestų, gyvenviečių želdinių. Štai Kretingos rajono Salantų apželdinimo projekte numatyta sodinti uosių, kurie serga, kurių Lietuvoje telikę apie 10 proc. ir kuriems vešėti reikia derlingos, kaip Vidurio Lietuvos, žemės. L. Balčikonis spėja, kad atnaujintoje Palangos J. Basanavičiaus alėjoje pasodinti atvežtiniai kaštonai nyksta, galbūt ir dėl to, jog jie buvo susodinti į negyvą – statybų žemę. „Rekonstruojant želdynus miestuose vertėtų nepamiršti, kad augalui įsitvirtinti miesto žemėje reikia sudaryti sąlygas. Mačiau, kaip Vokietijoje mieste sodina medžius – galingomis, apsaugotomis šaknimis į gerai paruoštą dirvą. Mūsuose kartais susidaro įspūdis, kad vienus medžius kerta, o kitus sodina tik pinigams „praplauti“, - kalbėjo L. Balčikonis.

Miškininkai primena, jog lapuočius atviromis šaknimis reikia sodinti jų lapams nukritus rudenį, pavasarį – kol jie dar neišsprogę, kai medžiai yra ramybės būsenoje. Spygliuočius reikia suspėti pasodinti, kol dar neprasidėjusi jų vegetacija. Pavasarį tam geriausias yra balandžio mėnuo.

• Rašyti komentarą (0)