|
|
|
Mįslių uždavė dingę Salantų parko medžiai
Vykstant Salantų miesto parko rekonstrukcijai, buvo iškirsta apie 1 tūkst. senųjų medžių. Tačiau Salantuose jų teliko vos kelios dešimtys. Kur dingo mediena, šiandien bando išsiaiškinti ne vien salantiškiai, bet ir Kretingos rajono valdžia. Ši situacija žinoma ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT). Per didelė našta išdalinti skurstantiems? Nupjautų medžių problemą, kaip pagrindinį Salantų miesto rūpestį, šią savaitę susitikime su Kretingos rajono valdžios atstovais iškėlė patys gyventojai. „Kas paaiškins, kur seniūnas išvežė medžius: jis sako, kad atidavė parko rekonstrukcijos darbus atliekančiai bendrovei, nors privalėjo išdalinti nepasiturintiems salantiškiams. O mes matėm medžius suguldytus prie katilinės, kapinių. Ir dar žinom, kad kas penktadienį pilnas priekabas malkų kai kas atveža į turgų“, - pareiškė salantiškis Česlovas Galdikas, o jam pritarė visas būrys palaikančiųjų. „Nebuvo kur padėti didelio kiekio nupjautų medžių: nei juos supjaustysi, nei išveši. Išdalinti žmonėms taip pat neturėjau jokio juridinio pagrindo. Dalį medienos atidaviau bendruomenės poreikiams, o kitus 400 kub. m - rangovams, nes maniau, kad Savivaldybei juos išdalinti nepasiturintiems žmonėms būtų buvusi per didelė našta. Jeigu būčiau žinojęs, kad reikia Savivaldybei, būčiau juos ir atidavęs“, - taip situaciją „Pajūrio naujienoms“ aiškino Salantų miesto seniūnas Kazimieras Galdikas. Salantų senojo parko rekonstrukciją vykdo ES finansuojamą projektą laimėjęs Salantų regioninis parkas. Medžiai, kurie yra Savivaldybės turtas, buvo pjaunami praėjusį gruodį – šį sausį.
Medžiai – kuro gamybai Salantų regioninio parko direktorius Mindaugas Šečkus mano, jog visuomenė neteisingai traktuoja šį reiškinį: „Mūsų tikslas - ne išpjauti medžius dėl malkų, kad jomis aprūpintume miestelį, o - rekonstruoti parką“, - pabrėžė jis. Iškirsti medžiai, išdaužyti betoniniai įrenginiai, anot jo, buvo vertinami kaip antrinė žaliava, kurią reikėjo išgabenti. Sandėliuoti prie parko nebuvę galimybės, todėl medžius vežę dalimis ir krovę į apleistą teritoriją prie katilinės, kapinių gamybinę zoną. O darbus atlikusi vilniečių įmonė „Rekreacinė statyba“ pardavė medžius kaip žaliavą biokuro gamybai. Rangovams, anot M.Šečkaus, buvo principingai pasakyta – nedalinti medžių miestelėnams, žinant jų bandymus savo naudai paveikti net darbininkus kirtėjus. M.Šečkus metė akmenį ir į Savivaldybės daržą: „Ši situacija Salantuose parodė, kad Savivaldybėje nėra konkrečios politikos: numatyta leidimo išdavimo kirtimui, bet ne realizacijai tvarka“. Bendrovės „Rekreacinė statyba“ vadovas Algimantas Šiukšta neslėpė, kad seniūnija iškirstus medžius atidavė jiems, o šie perleido subrangovui – Mažeikių bendrovei „Svaruna“. „Per visą Lietuvą mums gabentis medžius būtų buvę per daug sudėtinga: stori medžiai malkoms netinka, todėl didžioji jų dalis buvo skirta biokurui“, - teigė šios bendrovės vadovas. Alfredas Raudys, bendrovės „Svaruna“ direktoriaus pavaduotojas, patvirtino, jog, gavę seniūnijos raštą iškirsti ir išvežti medžius, panaudojo juos „čipsų“ – kurui skirtos smulkintos medienos – gamybai. Kiek bendrovė pasipelnė iš salantiškės medienos, A.Raudys neatskleidė. Su Savivaldybės turtu – lyg su savu Kretingos rajono meras Juozas Mažeika mano, kad seniūnas K.Galdikas viršijo savo tarnybinius įgaliojimus, paleisdamas vėjais Savivaldybės turtą. „Seniūnui mes buvome davę nurodymą malkomis aprūpinti miestelio bendruomenę, jų skirti ir nepasiturinčioms šeimoms. Kai Savivaldybę pasiekė signalas, kad grobstomi medžiai, nuvykę į vietą pamatėme, kad iškirsta begalės medžių, o bendruomenei išdalinta tik nedidelė dalis. Kartu su seniūnu apžiūrėjome į kleboniją, ligoninę, gaisrinę, gimnaziją suvežtus medžius, - paaiškėjo, jog Salantų bendruomenei teko vos 73 kub. m medienos, o išparceliuota keliskart daugiau. Dabar teks atlikti vidaus patikrinimą, dokumentų paprašė ir FNTT, tačiau iš anksto kaltinti seniūno vagyste negalima“, - teigė J.Mažeika. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas, kurio nurodymu galimam piktnaudžiavimui ištirti buvo sudarytos 2 komisijos, tvirtino: „Išvien su Miškų urėdijos specialistais buvo pamatuoti nukirstų medžių kelmai, storesni kaip 12 – 15 cm. Nustatyta, kad likvidinės medienos – ne šakų ir išpuvusių kamienų, o tinkamos naudoti - kiekis sudarė 417 kub. m. Jos vertė - 41 tūkst. Lt. Dabar Savivaldybės Juridinio skyriaus vedėjos Virginijos Šoblinskienės vadovaujama komisija aiškinasi, ar seniūnas nusižengė įstatymui. Mano manymu, jis neturėjo teisės atiduoti medžių rangovui“, - tvirtino V.Domarkas. Jis atmetė galimybę, kad seniūnas bei M.Šečkus nežinoję, kaip pasielgti su medžiais: „Kai Salantų regioninis parkas dirbo Imbarės piliakalnyje, seniūnas Antanas Turauskis atvyko į Savivaldybę, klausė, kur padėti ąžuolus, ir šie buvo atgabenti į komunalinį ūkį“, - pabrėžė administracijos direktorius. * Salantų parke buvo iškirsta: 5 ąžuolai, 33 beržai, 16 baltalksnių, 35 eglės, 2 juodalksniai, 748 klevai, 43 liepos, 5 pušys, 50 uosių, - iš viso 937 medžiai. Dar buvo aptikta kelmų, kurie užversti žemėmis, kasant tvenkinius. * FNTT Klaipėdos apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininko Dainiaus Rimkaus komentaras: - Po Kretingos savivaldybės komisijos, kuri turi įvertinti savo turtą ir patirtus nuostolius, išvadų žiūrėsime – piktnaudžiavimo atvejis yra užfiksuotas. Po Savivaldybės išvadų medžiagą galbūt prireiks perduoti Specialiųjų tyrimų tarnybai. Salantų bendruomenės pirmininkas Vaidutis Butkus: -Manau, kad seniūnas neteisingai pasielgė. Kai prasidėjo Salantų miesto aikštės renovacijos darbai, sutartyje su rangovu taip pat nebuvo parašyta, kur padėti medžius – jų buvo iškirsta apie 80, bei akmenis. Seniūnui pasakiau, kad tai - miesto turtas, bet jis perdavė rangovui – neturime nė akto, tuo supykindamas miesto žmones. Analogiška situacija ir parke. Galėjo gi jis pasimokyti iš ankstesnės klaidos.
|
|
