|
|
|
Susitiko su rajono verslininkais
Abejingumu verslui dažnai kaltinami Kretingos rajono savivaldybės vadovai praėjusią savaitę rajono verslininkus pakvietė į Savivaldybę. Į susitikimą buvo pakviesti 56 įmonių atstovai, atvyko 16 jų. Savivaldybę su verslu sieja ne vien mokesčiai Pažymėjęs, jog susitikimo tikslas yra užmegzti glaudesnius ryšius su rajono verslininkais, meras Juozas Mažeika iškart pabrėžė, jog Savivaldybės galimybės padėti verslui yra labai ribotos. „Savivaldybė tegali spręsti dėl dviejų mokesčių: nekilnojamojo turto ir žemės bei žemės nuomos“, - sakė meras. Tačiau pristatydamas susitikimo dienotvarkę, kurioje buvo rajono 2014-2020 metų plėtros programos gairių, savivaldybės verslui formuojamų žemės sklypų, Savivaldybės vykdomų ir planuojamų investicijų pristatymas, rajono vadovas susirinkusiems leido suprasti, kad verslą su Savivaldybe sieja ne vien mokesčiai. Kartenoje žvakes gaminančios įmonės „Geralda“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Leščiauskas buvo įsitikinęs, jog Savivaldybė verslui padėti gali daug, ir ragino į Savivaldybės ir verslo santykius žvelgti plačiau. „Darbo efektyvumas mūsų įmonėse priklauso ir nuo jose dirbančių žmonių nuotaikų, emocijų. Jeigu žmonės sužino, kad Savivaldybė uždarys jų ligoninę, mokyklą ar darželį, tai vienaip ar kitaip neigiamai paveikia ir jų darbo rezultatą“, - kalbėjo verslininkas. Užmigęs rajonas Kretingos rajono savivaldybės 2014-2020 m. plėtros programą rengia uždaroji akcinė bendrovė „Lyderio grupė“, kuri laimėjo Savivaldybės konkursą šiai paslaugai atlikti. Apie plėtros programos rengimą, Kretingos rajono vystymosi iššūkius į Savivaldybę susirinkusiems verslininkams kalbėjo „Lyderio grupės“ projekto vadovė Sofija Kogan. Ji nupiešė verslui plėtoti gana liūdną rajono vaizdą: tiesioginių užsienio investicijų į rajoną pokytis yra neigiamas – minus 43,7 proc., kai visais atžvilgiais panašių Plungės, Šilutės rajono savivaldybių – atitinkamai plius 45,1 proc. ir 31,6 proc. Materialinių investicijų vienam gyventojui rodiklis 2011 m. buvo irgi pats žemiausias tiek regione, tiek šalyje. Lyginamų rodiklių lentelės apačioje yra rajono darbuotojo vidutinis mėnesio darbo užmokestis – 1 tūkst. 648,3 Lt neatskaičius mokesčių. Kiek geresni yra nedarbo, verslumo rodikliai. Palyginti nedideliu – 9,5 proc. – nedarbu rajone džiaugtis neleidžia kitas su juo susijęs rodiklis – bendras darbo jėgos masės sumažėjimas. Kitaip tariant, bedarbių nėra daug, bet ir dirbančiųjų skaičius yra gerokai sumenkęs. Verslumo rodiklis (kiek gyventojų nuo bendro jų skaičiaus užsiima verslu) yra gana vidutiniškas, tačiau 2 kartus mažesnis, lyginant su Lietuvos didmiesčiais, ir 3 kartus – su Europos Sąjunga. S. Kogan konstatavo, jog verslo bendruomenė rajone nėra stipri – vos 7 rajono verslininkai sutiko dalyvauti „Lyderio grupės“ organizuotoje apklausoje. „Palyginus su kitomis savivaldybėmis – tai labai žemas dalyvavimo lygis“, - rajono verslininkų pasyvumą pabrėžė S. Kogan. Apklausos, kaip ir visos plėtros programos tikslas – ieškoti ir surasti sprendinius, kaip pakeisti susiklosčiusią ne itin patrauklią verslui rajone situaciją. Apklausoje dalyvavusių verslininkų nuomonės dėl bendradarbiavimo su Savivaldybe pasidalijo pusiau: vieni pageidavo, kad bendradarbiavimas būtų stiprinamas, kiti – kad Savivaldybė kuo mažiau kištųsi į jų reikalus. Verslininkai norėjo, kad Savivaldybėje juos operatyviau aptarnautų, kad Savivaldybė jiems centralizuotai praneštų apie verslą reglamentuojančių įstatymų pakeitimus, mokesčių naujoves. Galimybės verslui vystyti – po kojomis Kretingos rajono savivaldybės 2014-2020 metų plėtros programos projekto vadovė S. Kogan pažymėjo, jog parengtos plėtros programos užduotys keliaus į rajono Savivaldybės strateginį planą – dokumentą, kurį svarsto ir tvirtina Savivaldybės taryba ir kuris yra vykdomas. Žibininkuose poilsio ir sveikatingumo kompleksą su ES parama statančios bendrovės „Saukupa“ atstovas Raimundas Vaitiekūnas neigė susiformavusią nuostatą, kad Kretingos rajonas verslui vystyti yra nepatrauklus. „Kretinga tikrai nėra Klaipėdos ir Palangos miegamasis rajonas. Vien dėl istoriškai susiklosčiusių aplinkybių rajonas turi žymiai didesnį negu Palanga verslo plėtros užtaisą. Čia gera bazė vystymuisi yra po kojomis, ją tik reikia pasiimti“, - kalbėjo verslininkas. Jis patikino, jog Savivaldybė yra puiki „Saukupos“ sąjungininkė kuriant atostogų parką Žibininkuose, - parką, kuris ateinančių metų kovo mėnesį turėtų priimti pirmuosius poilsiautojus. R. Vaitiekūnas patarė Savivaldybės vadovams ir politikams kritiškai vertinti bendrovės „Lyderio grupė“ rengiamą rajono šešerių metų plėtros programą. „Lyderio grupė“ tas programas savivaldybėms rengia vienodas, be konkrečios savivaldybės veido. Žinau Klaipėdos gilią strateginę problemą, ir čia bus tas pats, jeigu pasikliausite vien programos rengėjais“, - perspėjo R. Vaitiekūnas. Verslui priešiška ir visuomenė Meras J. Mažeika prisipažino, jog bijo viešinti netgi apie investuotojų žvalgytuves rajone. „Vos tik spauda paskelbia apie galimai ateinančią investiciją, tuoj Savivaldybė gauna prieš ją protestuojančių gyventojų pasirašytą reikalavimą neleisti statyti ir panašiai. Kiek reikėjo iečių sulaužyti, kol buvusiame Telekomo pastate įsikūrė toks gana aplinkai nekenksmingas objektas – „Iki“ tinklo parduotuvė“, - kalbėjo meras. Savivaldybės tarybos narys ir bendrovės „Kretingos grūdai“ vykdomasis direktorius Steponas Baltuonis teigė, jog dėl susiklosčiusios investicijoms nepalankios situacijos rajone kaltę turėtų prisiimti ir rajono politikai. „Daugelį metų Savivaldybės taryboje formuojame nuostatą, kad Kretinga yra miegamasis rajonas. Kol nenumatysime pramonei vystyti skirtų zonų, tol neišvengsime gyventojų nepasitenkinimo dėl naujų pramonės objektų atsiradimo“, - sakė politikas. Jo pastebėjimu, Kretinga auksinio trikampio (Kretinga-Palanga-Klaipėda – aut. past.) savos viršūnės spindesį prarado, kai išvijo bendrovę „Master Foods“, pasišovusią ties Vydmantais statyti ėdalo naminiams gyvūnams fabriką, kuris dabar sėkmingai veikia Gargžduose. S. Baltuonis priminė ir kitas kretingiškių atstumtas investicijas: naftos perdirbimo, padangų utilizavimo, buitinių atliekų deginimo, vėjo jėgainių statybos. „Kodėl neskelbiama, kad rajono biudžetą gausiausiai su Nekilnojamojo turto mokesčiu papildo būtent vėjo jėgainės. Rajone nėra nė vienos stambios įmonės. Žmonės turi suvokti, kad verslas uždirba pinigus gatvėms ir keliams tvarkyti, mokykloms ir ligoninėms išlaikyti, pašalpoms mokėti“, - kalbėjo S. Baltuonis. Verslininkus gundė žemės sklypais ir darbais Susitikime dalyvavę verslininkai buvo supažindinti su valstybinės žemės sklypais, kuriuos detaliaisiais planais Savivaldybė formuoja pramonei, sandėliavimui, komercijai. Kretingoje pramonei ir sandėliavimui ruošiami nuo 0,5 iki 4 ha sklypai Tiekėjų g., du komercinės paskirties sklypai (60 a ir 2 ha) Klaipėdos g. (tarp gatvės ir geležinkelio esančioje teritorijoje), Žemaitės al. (nuo 50 a iki 60 a), dar vienas sklypas tarp Vytauto g. ir Žemaitės al., prie „Lukoil“ degalinės. Sklypai bus parduodami arba išnuomojami aukciono būdu. „Jeigu mūsiškiai verslininkai pageidaus – spręsime. Jei ne – siūlysime parduoti“, - teigė J. Mažeika. Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas pažymėjo, jog šiandieną Savivaldybė vykdo daugiausia ES finansuojamus projektus, kurių bendra vertė - 73 mln. Lt. Direktorius ragino rajono verslininkus aktyviau dalyvauti šių projektų įgyvendinimo darbų viešuosiuose pirkimuose. „Savivaldybė esame pirmasis informacijos šaltinis apie vykdomus projektus, su jais susijusius viešuosius pirkimus. Esame nusiteikę, kad kuo daugiau darbų nupirktų mūsų rajono įmonės. Kai konkursus laimi nevietiniai rangovai, skatiname juos subrangovais samdyti mūsų rajono įmones“, - kalbėjo V. Domarkas. Verslininkai buvo supažindinti su Kretingoje Savanorių g. (stadiono teritorijoje) planuojamo sporto komplekso projektu. Komplekse bus 1 tūkst. vietų universali žaidimų salė, 25 m ilgio keturių plaukimo takų baseinas. Rugpjūtį planuojama užbaigti dabar rengiamą šio komplekso techninį projektą. Statyti pasirinktas minimalesnis komplekso variantas, kurio kaina svyruoja nuo 15 iki 20 mln. Lt. Pagal pradinį sumanymą komplekso kaina siekė apie 40 mln. Lt. Lėšų šaltinio statyti dar neturintys Savivaldybės vadovai tikisi, kad į komplekso statybą investuos ir verslininkai. Iš verslininkų lūpų „Rajonui sumokame mokesčius, o produkciją eksportuojame“, - apie Kretingos žvėrininkystės ūkio specifiką kalbėjo šio ūkio direktorius Rimas Galdikas. Direktorius skundėsi, jog dvejus metus nepavyksta su Klaipėdos Aplinkos apsaugos departamentu suderinti detaliojo plano žvėrelių fermai Šašaičiuose statyti. „Įstrigo ir nežinau, ar ateityje tos fermos bereikės“, - apie žlungantį investicinį planą kalbėjo verslininkas. Į Šašaičiuose – 20 km už Kretingos – pastatytus lengvo pobūdžio statinius iš fermų Kretingoje buvo išgabentos aštriausią kvapą miestui skleidusios lapės. Kretingoje liko audinės, kurias irgi buvo planuota pastačius fermas iškeldinti į Šašaičius. Šiandieną Žvėrininkystės ūkyje dirba apie 200 žmonių. „Autorato“ vadovas ir savininkas Kazys Stončius piktinosi, jog tam, kad nupirktų 8 arus valstybinės žemės, ant kurios jau stovi jo įmonės parduotuvė su kavine, turi rengti to sklypelio detalųjį planą. „Absurdas. Norėtųsi, kad Savivaldybė palengvintų tokias biurokratines kliūtis“, - sakė jis. J. Mažeika apgailestavo, kad Savivaldybė yra nušalinta nuo žemės reikalų. Viltingai nuteikė V. Domarkas, pareiškęs, jog Vyriausybė ir Seimas verslininkus jau išgirdo ir supaprastins bei pagreitins detaliųjų planų rengimą ir įteisinimą, kuris dabar užtrunka netgi iki 6 mėnesių. Parduotuvės Klaipėdos g., Kretingoje „Gausoja“ šeimininkas Arūnas Viršilas rajono valdžiai padėkojo už pastangas tvarkant Klaipėdos gatvę. Statybinių medžiagų prekybos centrą turintis Edmundas Bružis pasigedo informacinių aikštelių įvažiuojant į Kretingą nuo Šiaulių ir Jokūbavo pusių. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Danutė Skruibienė paaiškino, jog yra suprojektuotos net 4 tokios aikštelės su privažiavimu automobiliams ir informacinis stendas Rotušės aikštėje. Už projektą Savivaldybė sumokėjo 36 tūkst. Lt, tačiau negavo planuotos 0,5 mln. Lt ES paramos aikštelėms įrengti. „Tą projektą tebeturime ir tikimės jam gauti lėšų iš 2014-2020 metų laikotarpio ES paramos“, - sakė ji. Bendrovės „Akmena“ direktorius Dangiras Samalius pageidavo, kad Savivaldybė vienąkart pataisytų rinkliavos už buitinių atliekų tvarkymą metodiką. Dėl ydingos metodikos, kai įmonės už šiukšles turi mokėti pagal turimą gamybinį plotą, „šiukšlina“ ir tos patalpos, kur jokių atliekų nebūna. „Yra duotas pavedimas metodiką pakeisti“, - užtikrino meras J. Mažeika. Meras žadėjo, jog Savivaldybės vadovai susitikimus su rajono verslininkais rengs ir ateityje. Jis pažymėjo, jog jau įvyko susitikimas su rajono ūkininkais ir kad stambiausių ūkių metinė apyvarta siekia ir apie 10 mln. Lt bei lenkia daugelį rajono įmonių.
|
|
