|
|
|
Susitikimas su kritikais – vertinga patirtis
Susitikimas su profesionaliais literatūros vertintojais ir padrąsino, ir sujaukė mintis – tokius įspūdžius iš Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkurso parsivežė Pranciškonų gimnazijos abiturientė Inesa Rinkevičiūtė bei Jurgio Pabrėžos gimnazijos gimnazistės Guoda Garšvaitė ir Agnė Varkojytė. Vien patekti į šio prestižinio konkurso respublikinį etapą yra garbė ir laimėjimas, tad dar didesnį džiaugsmą patyrė kretingiškės, savo vardus išgirdusios tarp laureatų: I.Rinkevičiūtė pelnė I vietą publicistikos ir esė sekcijoje, o G. Garšvaitė – II vietą vertimų sekcijoje.
I. Rinkevičiūtė, G. Garšvaitė ir A. Varkojytė pripažino, kad dalyvavimas Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkurso respublikiniame etape joms padovanojo neįkainojamos patirties: tris dienas vyko darbas sekcijoje, susitikimai su profesionaliais literatūros kūrėjais bei kritikais, jaukią ir kūrybišką atmosferą kūrė nuoširdūs pokalbiai su bendraminčiais mokiniais, suvažiavusiais iš visos šalies, kultūriniai renginiai. Atskleidė kitokią asmenybę I.Rinkevičiūtė sakė nesitikėjusi, kad jos publicistikos rašinys „Paryžiaus žemaitis, arba kelionė laiko įspaustomis pėdomis“ bus įvertintas I vieta, nors ji jau ir buvo išgirdusi komisijos pagiriančių žodžių, o ypač už tai, kad pasakojimas kupinas šviesių minčių, optimizmo. „Malonu, kad tampi pastebėtas, kad ne veltui tiek darbo įdėta“,- sakė I.Rinkevičiūtė, kuri Jaunųjų filologų konkurse dalyvavo jau antrą kartą – pernai už publicistikos rašinį apie robotų konstruotojus ji buvo įvertinta pagyrimo raštu. Šįkart I. Rinkevičiūtė savo darbui pasirinko temą apie kraštietį menininką Antaną Mončį – pasidomėti šios asmenybės likimu ją paskatino lietuvių kalbos mokytoja Daiva Ataitė. „Antanas Mončys yra baigęs Pranciškonų gimnaziją, jis buvo IV laidos mokinys. Tad su mokytoja pasitarėme, jog artėjant Pranciškonų gimnazijos 80 metų jubiliejui, būtų prasminga prisiminti ir pagerbti buvusius mokinius. Beje, Pranciškonų gimnaziją yra baigusi ir A.Mončio sesuo Birutė Turauskienė, kuri mums mielai papasakojo apie Antano Mončio gyvenimą,- pasakojo I. Rinkevičiūtė. – Man pasisekė, kad Birutė Turauskienė buvo puiki pasakotoja, ji priminė įsimintinų įvykių iš Antano Mončio gyvenimo – pasirodo, koks jis pokštininkas buvo, kaip jis vos bendrabučio nepadegė! O kaip įdomu buvo klausytis jos pasakojimo apie Antano Mončio gyvenimą Paryžiuje, jos pastebėjimus apie prancūzes moteris ir jų kultūrą. Pasikalbėjusi su Birute pajutau, kad pažinau kitokį Antaną Mončį, negu buvau susidariusi įspūdį skaitydama knygas apie jo biografiją, vėliau – ir apsilankiusi jo vardo muziejuje. Toks savas žmogus pasidarė. Tarsi draugas. Antanas Mončys savo gyvenimo filosofija buvo tikras menininkas ir tikras žemaitis – net iš Prancūzijos jis laiškus artimiesiems rašė tarmiškai. Vaizdinga ir tarmiškais žodžiais pagražinta kalba su mumis bendravo ir Birutė, tad stengiausi, kad rašinyje būtų perteiktas autentiškas jos pasakojimas – į tai atkreipė dėmesį ir vertinimo komisija“. Publicistika – durys į tikrą gyvenimą I.Rinkevičiūtė sakė, kad publicistikos žanras ją traukia labiau negu grožinė literatūra, nes suteikia galimybę pažinti tikrus įvykius ir žmones, sužinoti apie juos kuo daugiau. Be to, pasakojo I.Rinkevičiūtė, ir ranka geriausiai nugludinta rašant straipsnius – ji nuo V klasės dalyvauja Pranciškonų gimnazijos jaunųjų žurnalistų būrelio, kuriam vadovauja mokytoja D.Ataitė, veikloje, o šiuo metu yra ir „Pajūrio naujienų“ Jaunųjų žurnalistų akademijos narė bei priedo moksleiviams „Kuprinė“ bendraautorė. I.Rinkevičiūtė neslepia – kalbant apie ateitį, ją labiausiai vilioja žurnalistikos studijos. Pranciškonų gimnazijos mokytoja Daiva Ataitė, kuri I. Rinkevičiūtę moko nuo V klasės, yra įsitikinusi, kad jos mokinei pasiekti laimėjimo pagelbėjo ne tik talentas sklandžiai dėstyti mintis, tačiau ir stropumas, įdėtas darbas. „Su Inesa nepaprastai lengva dirbti – ką bepasiūlytum, jai viskas įdomu. Rašinys apie Antaną Mončį gimė tik ilgai išnešiotas mintyse: Inesa daug domėjosi jo asmenybe, skaitė biografinę literatūrą, o rašydama – tekstą ne kartą taisė, tobulino, ieškojo kuo tinkamesnių žodžių idėjai perteikti“. D. Ataitė mano, kad Jaunųjų filologų konkursas suteikia galimybę mokiniams pabendrauti su autoritetą turinčiais literatūros žinovais, kurie tekstus vertina objektyviai, nes juos parašiusių mokinių tiesiog nepažįsta. „Žodis iš šalies mokiniams padaro įspūdį, paskatina juos tobulinti savo rašymą“,- teigė D.Ataitė. Tapo jauniausia dalyve Žinia, kad tapo II vietos laimėtoja vertimų sekcijoje, maloniai nustebino ir pirmą kartą Jaunųjų filologų konkurse dalyvavusią Jurgio Pabrėžos gimnazijos devintokę Guodą Garšvaitę. „Buvau jauniausia dalyvė vertimų sekcijoje, nes dauguma patekusių į respublikinį konkurso etapą – abiturientai. Matyt, mano bendraamžiai nesiryžo imtis vertimų, nes tai gana sudėtinga literatūros sritis – reikia gerai perprasti užsienio kalbos tekstą, verčiant rasti tinkamiausius lietuviškus žodžius, atspindėti rašytojo stilių, kad tekstas būtų meniškas, tačiau neperkrautas puošmenomis. Turėdami mintyse vertimo specifiką, komisijos nariai teigė, jog kuo jaunesniame amžiuje susidomima vertimais, tuo daugiau galimybių savo įgūdžius patobulinti, įgyti patirties. Tai mane labai paskatino ir toliau dirbti su vertimais“,- kalbėjo G. Garšvaitė. Iš kitų konkursui pateiktų darbų G.Garšvaitės tekstas išsiskyrė ir tuo, kad buvo išverstas iš prancūzų kalbos, nes dauguma mokinių renkasi anglų arba rusų kalbas. „O aš vos išgirdusi, kad galima dalyvauti vertimų sekcijoje, nedvejojau. Nors prancūzų kalba yra antroji mano užsienio kalba, tačiau ji man taip patinka, kad net neužtenka pamokų. Norėdama kuo geriau išmokti prancūzų kalbą, jos mokausi ir individualiai – pas mokytoją Almą Razmienę. Ši mokytoja man ir pasiūlė konkursui išversti tris alžyriečių prancūziškas pasakas, kurios yra šiuolaikiškos ir labai įdomios, netikėtos savo siužetais ir slepiančios gilią prasmę. Kaip tobulinti lietuvišką teksto variantą, konsultavausi su savo lietuvių kalbos mokytoja Irute Lapinskiene“,- pasakojo G.Garšvaitė, kuri tikisi, kad pomėgis mokytis prancūzų kalbos ateityje taps jos būsimų studijų pagrindu. Pateikė prieštaringus vertinimus Poezijos sekcijai savo darbus pateikusi J. Pabrėžos gimnazijos dešimtokė Agnė Varkojytė teigė taip pat labai vertinanti susitikimą su profesionaliais kritikais. „Konkursui parengiau japoniško poezijos žanro – haiku – formos eilėraščių ciklą apie metų laikus. Man įdomu stebėti gamtą ir ieškoti jos paralelės su žmogaus gyvenimu. Kiekvieną metų ciklą apibūdina penki haiku. Vertinimo komisijos nariai sakė, kad haiku yra sudėtingas žanras jaunam kūrėjui, ir juokavo, kad juos norisi atidėti į šoną jau iš anksto tikintis, kad haiku bus banalūs,- pasakojo A.Varkojytė. – Vertindamas mano kūrybą literatūrologas ir rašytojas Regimantas Tamošaitis pasakė, kad bent keturi mano sukurti haiku yra geri. Tai yra didelis komplimentas man“. Vis dėlto kritiškas komisijos nusiteikimas dėl haiku žanro, kuris A.Varkojytei buvo labai mielas, sujaukė merginos mintis. Dabar jaunoji kūrėja prisipažįsta gyvenanti apmąstymuose – ar toliau tęsti pradėtą kūrybinį kelią, ar prisijaukinti kitą poezijos žanrą.
|
|
