Už jauną menininką kalba jo darbai

Jurgio Pabrėžos gimnazijos abiturientas Arnas Augutis nekalbus – kukliai ir mažai šneka apie didelius savo tapybos darbus. O jiems greitai pritrūks plačių mokyklos sienų – 18-metis įgyvendino ne vieną sienos puošybos sumanymą ir jau griebėsi naujų. Jaunojo menininko mokytoja Valdonija Karaliūnienė įsitikinusi, kad Kretinga ateityje dar ne kartą išgirs apie A.Augutį ir jo ypatingą dailės meno pojūtį.

Arnas Augutis labiausiai mėgsta piešti didelės apimties paveikslus. Jurgio Pabrėžos gimnazijoje vaikinas piešia jau trečiąją freską.

Kretingos meno mokyklos Dailės skyrių baigęs A.Augutis pasakojo ilgai ieškojęs savęs. Vaikinas prisipažino, kad, kol lankė Meno mokyklą, net nelabai mėgo piešti tiesiog savo malonumui. Tačiau praėjus kiek laiko po diplomo gynimo vaikinas suvokė, jog jam mažo piešimo lapo neužtenka – kylančioms idėjoms reikia bent jau kelių metrų sienos.

„Mokykloje - daug vienodų, neįdomių sienų. Jos – puikiausia erdvė meniniams sumanymams. Dideliame plote galiu išreikšti viską, ką esu sugalvojęs. Todėl ir kilo sumanymas piešti freskas. Žinoma, tai nėra tikros freskos, taip savo piešinius ant sienų vadinu dėl jų masto ir dydžio“, - taupiai rinkdamas žodžius kalbėjo A.Augutis.

Apie jo sumanymus daugiau galėjo papasakoti jo dailės mokytoja V.Karaliūnienė. Pasak jos, tylus vaikinas mažai kalba apie savo darbus, tačiau padaro tiek, kad pranoksta visų lūkesčius.

„Arnas sumąstė gimnazijos laiptinės sienas išpiešti Kretingos vaizdais. Viename aukšte simboliais, tapybinėmis metaforomis pavaizdavo kultūrinę – renesansinę Kretingą, jos praeitį. Šis piešinys susisiejo su dar kituose aukštuose pavaizduota dabartine ir ateities Kretinga. Kai Arnas dirbo prie savo freskos, beliko tik stebėtis. Tokių individualistų teigiama prasme reikia paieškoti – vaikinas dirbo neskaičiuodamas valandų, piešė dažniausiai vienas, ateidavo į mokyklą net per atostogas“, - vieną pirmųjų A.Augučio darbų prisiminė V.Karaliūnienė.

Nespėjus akrilo dažams ant sienos išdžiūti, A.Augutis mokytojai pateikė dar vieną savo sumanymą. Tą kartą vaikinas eskizuose nupiešė gimnazijos bibliotekos viziją – atrodytų, knygų lentynų prigrūstoje patalpoje piešiniams vietos būti negalėtų. Tačiau freską A.Augutis sukomponavo taip, kad tik įėjus į biblioteką dėmesį patraukia žmonių, simbolių figūros, staiga išnyrančios ir tuoj pasislepiančios už knygų.

„Freska bibliotekoje – itin sudėtinga kompoziciškai, joje daug detalių, simbolių. Piešiant eskizą reikėjo gerokai pasukti galvą, kaip sienoje, kurios didelę dalį dengia lentynos, nupiešti visą norimą vaizdą ir palikti šiek tiek paslapties čia besilankantiems skaitytojams“, - antruoju A.Augučio darbu džiaugėsi V.Karaliūnienė.

Dabar abitūros egzaminams besirengiantis A.Augutis negali ilgėliau pabūti be pieštuko ir teptukų. Vaikinas svajoja iš mokyklos išeiti palikęs dar vieną savo pėdsaką – šį kartą sporto salėje. „Eskizai jau parengti, juos pamažu jau perkeliu ant sienos sporto salėje. Mano sumanymas – netradiciškai pavaizduoti sportuojančio žmogaus jėgą, energiją, galimybes“, - planais dalijosi A.Augutis.

Vaikinas prisipažino neseniai save atradęs ir ne tokioje grandiozinėje tapyboje. Jaunasis menininkas laisvalaikiu mėgsta piešti fantastinius herojus, vaizduoti garsius dainininkus, kurių Arno atkartoti portretai detalumu ir tikroviškumu primena nuotraukas.

„Be to patinka kurti grafiškus vaizdus. Pasidaręs eskizą piešinį perkeliu ant marškinėlių, sportinių megztinių. Už kelis litus nusipirktą masinį rūbą paverčiu išskirtiniu – tereikia įjungti savo fantaziją. O jai įtaką daro aplinka, žmonės. Aplinkui - tiek daug idėjų, kad tik spėk rinktis“, - įsitikinęs A.Augutis.

• Rašyti komentarą (4)