|
|
|
Išmušė švietimo valanda
Kretingos rajono savivaldybė švietimo sričiai išleidžia daugiau negu pusę Savivaldybės metinio biudžeto lėšų – šiemet apie 50 mln. Lt, rajone bauginamai – maždaug po 300 kasmet – mažėja mokinių, dėl to uždaromos mažos kaimo mokyklos, mokytojai sensta, o jauni dirbti neatvyksta – tokį švietimo rajone paveikslą vakar daugiau kaip valandą piešė į eilinį Savivaldybės tarybos posėdį susirinkę jos nariai. Taryba vakar pirmąkart svarstė ir patvirtino visų rajono mokyklų vadovų veiklos ataskaitas. Direktoriai išlaisvėjo Prieš Savivaldybės tarybos posėdį mokyklų direktorių veiklos ataskaitas, jiems patiems dalyvaujant, net 4 valandas nagrinėjo tarybos Švietimo komitetas. Komiteto pirmininkas Valerijonas Kubilius pasidžiaugė, kad apie mokyklų veiklą išgirdo daug gražių dalykų. Politikas pagyrė pedagogus už mokinių dalyvavimą valstybės švenčių minėjime. „Jauni žmonės tai privalo patirti, čia yra didelis dalykas“, - kalbėjo jis. Komiteto pirmininkas pabrėžė, jog svarstant ataskaitas ir komiteto nariai užaštrino pilietinio, taip pat ir profesinio ugdymo klausimus. Išklausęs ataskaitas V. Kubilius susirūpino mokinių sveikata ir ligų profilaktika. „Šis darbas ne tik rajone, bet ir respublikoje yra nulinis“, - sakė jis. Savivaldybės administracija, jo pastebėjimu, turėtų daugiau rūpintis smulkių buitinių problemų šalinimu. „Įskilusius pamatus ar sienas reikia tvarkyti nedelsiant, nelaukti, kol jų šalinimas kainuos šimtus tūkstančių litų“, - teigė politikas. Komiteto narė Jūratė Laučiūtė liko patenkinta, kad rajono mokyklos turi labai skirtingų pasiekimų. Tarybos narys Povilas Turauskis buvo ypač nustebęs ataskaitas teikusių rajono mokyklų vadovų atgijimu. „Pastebėjau, kai Švietimo skyriui vadovavo D. Martišauskienė, visi direktoriai tylėjo, tarsi problemų nebuvo. Ar gali vienas žmogus taip prislėgti visą bendruomenę, kad visi jo bijotų?“ – klausė jis. Susipažinęs su mokyklų bėdomis P. Turauskis teigė manąs, jog joms spręsti ne vien pinigų, kaip įprasta skųstis, o protingo jų sprendimo trūksta. „Problemas pirmiau reikėtų susisteminti ir analizuoti. Tą daryti turėtų ir Švietimo skyrius“, - teigė jis. Priekaištavo dėl pilietiškumo ir profesinio ugdymo spragų J. Laučiūtė pagal pateiktas ataskaitas suskaičiavo tik 4 mokyklas, kurios be mokymo kelia ir patriotinio ugdymo uždavinius. Tai Darbėnų ir Salantų gimnazijos, Vydmantų vidurinė ir Simono Daukanto pagrindinė mokyklos. „Štai Jurgio Pabrėžos gimnazija duoda tvirtus mokslo žinių pagrindus, tačiau patriotinio ugdymo aspekto šioje įstaigoje nepastebėjau“, - tvirtino ji. Dėl pilietiškumo ugdymo spragų, J. Laučiūtės nuomone, jaunimas iš mokyklų išeina pasyvus. Politikė mokyklose pasigedo ateitininkų veiklos (kuri buvo ir užgeso mokykloje Darbėnuose), skautų - irgi. Jos pastebėjimu, skautai aktyviai veikia tik Salantų gimnazijoje. „Ne tik per šokius ir dainas ugdoma asmenybė, bet ir per šitų organizacijų veikimą. Kodėl jų veiklos rajono mokyklose nepastebime? Gal Švietimo ir mokslo ministerija tam neduoda impulso, o galbūt ir Švietimo skyrius nepadaro to, ką reikėtų. Kur jaunimas turėtų mokytis patriotizmo, - turbūt mokykloje“, - svarstė politikė. Kolega Vladas Baltuonis buvo nepatenkintas, kad mokyklos neugdo mokinių verslumo, nepadeda planuoti jiems karjerą. „Trylikos-keturiolikos metų paauglys turėtų būti orientuotas, kokią specialybę pasirinks“, - tikino jis. Politikas piktinosi, kad mokyklos neskatina rinktis tas profesijas, kurių reikia rajonui, o jas įgijus – grįžti. „Sensta rajono gydytojai, mokytojai. Pinigų mokykloms išleidžiame daug, o jauni žmonės negrįžta. Mokinius reikėtų vežti į tuos universitetus, kurie ruošia mums trūkstamus specialistus“, - teigė jis. Nuo politiko kliuvo Jokūbavo Aleksandro Stulginskio pagrindinei mokyklai, kad šios mokyklos ne tik mokiniai, bet ir mokytojai nėra buvę Aleksandro Stulginskio žemės ūkio universitete Kaune. V. Baltuonio minčiai, kad mokyklos profesinio orientavimo veikloje turėtų bendradarbiauti su rajono švietimo, sveikatos apsaugos, kitomis įstaigomis ir įmonėmis, verslo atstovais, pritarė J. Laučiūtė. Kaip teigiamą pavyzdį šioje srityje ji nurodė Salantų gimnazijos ir Miškų urėdijos bendradarbiavimą. Kolegoms oponavo Darius Petreikis. Pažymėjęs, jog mokykloje dirba nuo 1992 metų, jis tvirtino, jog mokinių požiūris dėl darbo gimtajame krašte nesikeičia. „Tada sakydavo: baigsime mokyklą ir į Rusiją važiuosime. Varysime metalą. Dabar – į Norvegiją, Airiją. Baisiausia, kad tokiam požiūriui pritaria tėvai“, - kalbėjo pedagogas. Jis su apmaudu konstatavo, kad tėvų abejingumas vaikų ateičiai mokytojams dažnai pakerta rankas ir kojas. „Į elektroninį dienyną neberašau pastabų, nes tėvai į jas nereaguoja“, - prisipažino D. Petreikis. Susirūpino dėl lietuvių kalbos mokėjimo P. Turauskį nemaloniai nuteikė lietuvių kalbos žinių vertinimo palyginti žemas vidurkis – 5,5 balo – Jokūbavo Aleksandro Stulginskio pagrindinėje mokykloje. „Reikia kažką daryti, suprantu, kad žemaičiams sunku išmokti rašyti lietuviškai“, - sakė jis. Atvirumu išsiskiriantis tarybos narys neslėpė, kad ir pačiam visą gyvenimą labiausiai trūko lietuvių kalbos žinių. „Reikia parašyti straipsnį, gėda nešti į redakciją“, - sakė jis. Būtinybei stiprinti gimtosios kalbos mokymą pritarė D. Petreikis. „Auga „sms‘ų“ kartos. Klaviatūroje nėra lietuviškų raidžių – jų ir nereikia“, - teigė jis. J. Laučiūtė perspėjo P. Turauskį, jog nereikia vaikų gąsdinti, kad lietuvių kalba yra sunkiausia. „Galbūt aiškinkime, kad yra įdomiausia. Europoje už lietuvių sunkesnės yra estų, suomių“, - sakė ji. Laikinai Švietimo skyriaus vedėjo pareigas einantis Antanas Sungaila tikino, kad rajono mokyklų auklėtinių lietuvių kalbos egzaminų rezultatai yra geresni už respublikos vidurkį, o kai kurios mokyklos pagal juos lygiuojasi su Vilniaus, Kauno licėjais. Gynė kaimo mokyklas A. Sungaila pranešė, jog nuo ateinančios rugsėjo 1-osios neliks Klibių pradinio ugdymo skyriaus, kur šiandieną visose klasėse mokosi 9 vaikai, o ateityje jų kasmet dar mažės. Svarstant ir tvirtinant ateinančių mokslo metų klasių komplektus mokyklose, V. Baltuonis pasiūlė taupyti pinigus ir 27 Darbėnų gimnazijos pirmokams formuoti ne 2, o vieną klasę, Vydmantų vidurinėje mokykloje, kur dviejose trečiose klasėse mokosi 25 mokiniai, juos sujungti į vieną klasę. Jo pastebėjimu, taip per abi mokyklas būtų sutaupyta 140 tūkst. Lt, nes vieno klasės komplekto išlaikymas per vienerius metus kainuoja 70 tūkst. Lt. D. Petreikis, Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas tokiam pasiūlymui nepritarė ir patarė palaukti rudens, kada paaiškės galutinis mokinių skaičius klasėse. Meras J. Mažeika priminė, jog kaimo vietovių mokyklų pradinėse klasėse mokinių negali būti daugiau kaip po 26-27. Klasių sujungimui Darbėnuose priešinosi P. Turauskis: „Uždarė Šukės, Kumpikų mokyklas, iš šių vietų vaikai važiuoja į Darbėnus. Jiems ir taip streso užtenka: mokyklinis autobusiukas į mokyklą atveža, o parveža ne visada, ypač jei vaikai pasilieka papildomo ugdymo užsiėmimuose“, - kalbėjo jis. P. Turauskis įgėlė V. Baltuoniui primindamas, kad V. Baltuonio požiūris dėl vaikų skaičiaus buvo visai kitoks, kai jis gynė nuo uždarymo mokyklą Kalniškiuose. J. Mažeika pripažino, jog yra problemų dėl pradinukų iš kaimų pavėžėjimo į mokyklas, ir kad dėl šios priežasties daugelis jų neturi galimybės įsilieti į po pamokų mokyklose vykstančius papildomo ugdymo užsiėmimus. Tarybos narys Antanas Puodys vakar posėdyje suabejojo dėl bandymo sujungti administracijos Švietimo, Kultūros ir Sporto skyrius tikslingumo. Politikas klausė, ką apie tai mano A. Sungaila. „Dirbu 15 metų Švietimo skyriuje. Turiu savo tvirtą nuomonę – Švietimo skyrius turi likti atskiras. Darbų daug, dirbame tik 4 specialistai“, - kalbėjo jis. V. Domarkas paaiškino, jog kol išvadų dėl skyrių jungimo galimybės nepateiks auditoriai, tol jokio sprendimo projekto nebus.
|
|
