|
|
|
Komisariatui trūksta pareigūnų
Šalyje tebevykstant diskusijoms dėl prasto policijos finansavimo ir jos galimybių užtikrinti žmonių saugumą, Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Arūnas Merkelis prisipažino: jam didžiausią rūpestį kelia ne komisariato patalpos, nors ir čia metasi pelėsis, bet pareigūnų stoka – šiuo metu jų trūksta 10 proc.
- Kodėl trūksta pareigūnų? - Galima stengtis kelti pareigūnų motyvaciją dirbti, bet vien pagiriamuoju žodžiu sotus nebūsi. Pirmosios grandies pareigūnų, pavyzdžiui, patrulių, kurių darbas yra dieną - naktį užtikrinti gyventojų saugumą, yra vos didesnis už minimumą – apie 1 tūkst. 200 – 1 tūkst. 300 Lt „į rankas“. Kaip už tokį atlyginimą jaunam vyrui išlaikyti šeimą, užmokėti mokesčius? O jei dar paimta paskola už būstą? Tuomet jauna šeima balansuoja ant skurdo ribos. Galima kelti klausimą, koks tada pareigūnų atsparumas korupcijai? Kita vertus, veikia Policijos departamento Imuniteto valdyba, kiti kontroliuojantys padaliniai ir įstaigos, tad pareigūnams keliami aukšti reikalavimai. Pinigines premijas, kuriomis galėtume paskatinti gerai besidarbuojančius pareigūnus, jau seniai pamiršome. Todėl dalis pareigūnų, kad galėtų išgyventi, paaukoja savo atostogas – vietoj to, kad pailsėtų ir atgautų jėgas, jie išvyksta laikinai pasidarbuoti į užsienį. - Ar yra tokių pareigūnų, kurie iš užsienio ir negrįžo? - Taip, buvo tokių pareigūnų, kurie paliko tarnybą, savo namus, ir išvyko dirbti į užsienį – Švediją, Norvegiją ir kitur. Kai kas liko Lietuvoje, bet pasirinko geriau apmokamą darbą. Apmaudu, nes tai buvo geri ir atsakingi pareigūnai. - Kokią įtaką tai daro policijos darbui? - Šiuo metu trūksta pareigūnų Patrulių būryje, Prevencijos poskyryje, Kriminalinės policijos skyriuje. Neužpildę visų pareigūnų etatų, vos pajėgiame atlikti savo darbą. Jei kolektyvą paliktų dar žmonių, kiltų problemų – pavyzdžiui, negalėtume taip operatyviai reaguoti į iškvietimus. Nors ir dabar yra permainų: po paskutinių įvykių Lietuvoje nuspręsta budinčių ekipažų valdymą centralizuoti. Tai reiškia, jog Kretingos rajono pareigūnams, kur vykti į iškvietimus, nurodo jau Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Tiesiog kai žmogus paskambina į bendrąjį pagalbos centrą 112, jo skambutis peradresuojamas Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kurio pareigūnai, išklausę, kas nutiko, toliau organizuoja ekipažų darbą. Centralizavus operatyvinį valdymą, į iškvietimo vietą bus siunčiami nebūtinai to rajono, kuriame nutiko įvykis, pareigūnai – važiuos ir kaimyninio rajono ekipažas, jei tik tuo metu jis bus arčiau. Tad Kretingos rajono pareigūnams gali tekti važiuoti ir į įvykius, nutikusius, pavyzdžiui, Kalotėje, Skuodo ar Plungės rajonuose. - Kodėl į policiją neateina naujų žmonių? - Kaip minėjau, atlyginimas nėra didelis, nors pareigūno darbas yra labai atsakingas, sunkus, o socialinių garantijų mažėja, pavyzdžiui, vis ketinama ilginti pensinį amžių. Pareigūnams keliami aukšti reikalavimai, jie nebegali susikoncentruoti tik į vieną siaurą sritį, nes turi turėti universalius įgūdžius. Padalinių vadovams tenka ne tik popierinis darbas kabinete – jie privalo dirbti keliuose, budėti viešose vietose ir t.t. Jauni žmonės, baigę teisės studijas, renkasi darbą, kuris būtų geriau apmokamas, išeina dirbti ir į privatų sektorių, o rajoninius policijos komisariatus renkasi retai. Šiuo metu daugiau kaip pusė kriminalistų jau yra pensinio amžiaus – neturėčiau kuo jų pakeisti, jei nutartų pasitraukti iš tarnybos, ir tai yra grėsmė. - O kokia situacija, kalbant apie materialinę Kretingos rajono policijos bazę? - Labai skųstis negalime, nes pastatas, į kurį policija persikėlė 1998 metų pabaigoje, dar, pavadinkime, išlaikęs vaizdą. Finansinės galimybės yra tokios, kad galime atlikti tik kosmetinį remontą – ūkinėms išlaidoms gauname ne daugiau kaip 200 Lt per mėnesį. Klaipėdos apskrityje yra tik dvi areštinės, ir viena jų – mūsų komisariate. Ją jau būtina remontuoti, nes sąlygos vargiai atitinka higienos normas. Tačiau galime pasidžiaugti, kad netrukus areštinėje bus pakeista elektros instaliacija. Turime bėdų dėl lietaus vandens nutekėjimo, dėl kurio drėksta cokolinis aukštas. Jame susirinkdavo vandens iki kulkšnių, tad, vadovaudamiesi statybininkų rekomendacijomis, šį rudenį apgadintas sienas padengėme specialia medžiaga, sulaikančia pelėsį. Tačiau kur ne kur vis dar drėksta grindys, jaučiasi pelėsio kvapas. Iniciatyvos imasi ir patys pareigūnai – prieš metus pusrūsyje esančiose pagalbinėse patalpose jie įsirengė sporto salę. Šia idėja ir entuziazmu savo kolegas užkrėtė pareigūnai Vaidas Mažonas, Kęstutis Monkus, Rimvydas Šerpetis, Julius Prušinskas, Gintautas Damašius, Rimantas Tautavičius, kurie už asmenines lėšas pirko dažus, kitas medžiagas, patys atliko remonto darbus, atsinešė svarmenų sportui. Iki tol sienos buvo apkaltos dailylentėmis – jas nuėmus pamatėme sienas, apimtas pelėsinio grybo. Dabar tos pačios sienos pareigūnų dėka jau atrodo visai kitaip. - O kaip su išlaidomis kurui – ar jų pakanka? - Yra numatytos kuro normos – apie 10 tūkst. Lt vienam mėnesiui. Į šią sumą niekada „netelpame“, todėl kiekvieną kartą vadovybės prašome papildomo finansavimo – ji skiria dar po kelis tūkstančius litus. Kad būtų užtikrintas žmonių saugumas, pareigūnai turi patruliuoti gatvėse, nuvažiuoti į įvykius ar pas žmones, kad išsiaiškintų kokią nors situaciją. Pareigūno darbas neįsivaizduojamas be automobilio – būtų absurdiška, jei sulauktume dienos, kad neužtektume pinigų kurui. - Ar Savivaldybė prisideda prie policijos finansavimo? - Kretingos rajono savivaldybė šįmet mūsų komisariatui skyrė 20 tūkst. Lt. Iki tol sumos būdavo mažesnės – apie 12-17 tūkst. Lt. Savivaldybės skiriamus pinigus išleidžiame prevenciniam darbui: vieno mygtuko įrenginiams, kurie skirti vienkiemių gyventojams, išlaikyti bei metodinėms priemonėms, atšvaitams, liemenėms, kitokiems reikmenimis įsigyti, kuriuos panaudojame per susitikimus su vaikais, organizuodami jiems teisinių žinių bei saugaus eismo konkursus, viktorinas ir pan. Be to, Savivaldybės rūpesčiu, netrukus atsiras dar 3 vaizdo kameros.
|
|
