|
|
|
Narplioja medžių mįslę
Speciali Savivaldybės komisija, kurios darbe dalyvauja ir Kretingos miškų urėdijos atstovai, pradėjo tyrimą dėl Salantų parke iškirstų medžių. Įtariama, kad ten galėjo būti iškirsta kelis kartus daugiau medžių, negu numatyta parko tvarkymo projekte. Taip pat aiškinamasi, kas kaltas dėl Kretingoje Žemaičių alėjoje neteisėtai praretintų beržų. „Nuvykę į vietą pamatėme, kad yra iškirsta tikrai daug medžių – tikslų skaičių pasakyti sunku, radome šimtus kelmų. Juos suskaičiavome ir kiekvieną, storesnį negu 15 centimetrų, išmatavome. Dalies kelmų įvertinti nepavyko, nes jie jau yra užversti žemėmis. Pagal kamieno storį Miškų urėdijos specialistai įvertins, kiek medienos buvo iškirsta. Jos panaudojimu turėjo pasirūpinti seniūnija. Tačiau medienos likučio nevertinome. Gavę urėdijos protokolą dėl iškirstų medžių seniūnijai pateiksime raštišką paklausimą, kur panaudoti parke iškirsti medžiai ir krūmai“, - iškart po apsilankymo Salantuose sakė Savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Alvydas Poškys. Pasak jo, komisija apsilankė ir Imbarės piliakalnyje, kuriame taip pat Salantų regioninio parko direkcijos užsakymu, kaip ir Salantų mieste, buvo vykdomi valymo darbai. „Piliakalnyje kelmų neskaičiavome. Pamatėme, kad visi nupjauti medžiai yra sukrauti vietoje. Imbarės seniūnas mus informavo, kad piliakalnyje nukirsti ąžuolai bus išvežti į „Kretingos komunalininko“ teritoriją. Tada skaičiuosime, ar tikrai visi ąžuolai yra atgabenti. Mediena bus panaudota dirbiniams, o malkinę medieną, iškirstą piliakalnyje, seniūnija išdalijo bendruomenei“, - teigė A.Poškys. Prieš šv.Velykas urėdijos specialistai Salantų parko medieną jau buvo suskaičiavę, tačiau Vietiniam ūkio skyriui pateikė raštišką atsakymą, jog tikslų medienos kiekį įvardins rajono merui Juozui Mažeikai ir Administracijos direktoriui Virginijui Domarkui. Salantų miesto seniūnas Kazimieras Galdikas tikino, kad visa parke iškirsta mediena buvo panaudota sąžiningai ir taip, kaip tartasi su Savivaldybe. „Dalį medienos pažadėjome mokyklai – medžius mokytojai su mokiniais panaudos per technologijų pamokas. Medienos davėme ir gaisrininkams, mat gaisrinės patalpos šildomos kietuoju kuru, taip pat kūrenama ir klebonija. Likusi dalis parko medienos susandėliuota seniūnijos teritorijoje. Darbai parke dar nepabaigti, todėl medienos dar bus. Medieną siūloma išdalinti socialiai remtinoms šeimoms. Šiai minčiai ne visiškai pritariu – išdalinti medieną yra sudėtinga, kadangi gali kilti kivirčų, kad vieni gavo, o kitiems neliko. Tačiau parko valymo darbams pasibaigus, padarysime taip, kaip nurodys Savivaldybė“, - sakė K.Galdikas. Tačiau tuo, kad visa parke iškirsta mediena iš tiesų yra susandėliuota ar išdalinta minėtoms įstaigoms, suabejojo V.Domarkas ir tyrimą atlikusi komisija. „Kol kas nieko negaliu komentuoti, kadangi urėdas turi pateikti tyrimo rezultatus. Tada paaiškės, ar iš tiesų iškirsta yra tik tiek, kiek buvo numatyta“, - teigė V.Domarkas. Panašų medžių detektyvą teko narplioti ir Kretingoje. Valydami pievas Žemaičių alėjoje darbininkai išpjovė daugiau beržų, negu buvo numatyta projekte – vietoje 16 subrendusių medžių nukirto 32. Į situaciją įsikišti teko ne tik Savivaldybei, bet ir gamtosaugininkams. „Atlikę tyrimą nustatėme, kad darbus atlikusi bendrovė „Judrės medis“ viršijo leidimo pjauti medžius normas. Už tai jiems skyrėme 300 Lt baudą. Taip pat įvertinome žalą aplinkai. Už tai bendrovė turės sumokėti 7 tūkst. 240 Lt. Vertinant žalą aplinkai atsižvelgiama į labai daug faktorių – medžiai iškirsti miesto ar užmiesčio teritorijoje, taip pat kiekvienas medis turi savo vertę. Kiekvieną kelmą išmatavome. Vieno beržo centimetro kaina yra 20 Lt. Turbūt tai pirmas atvejis, kai buvo viršytos leidimų normos. Be leidimo medžius galima pjauti tik namų valdoje. Jei medis auga valstybinėje žemėje, jam kirsti leidimą išduoda seniūnija“, - sakė gamtosaugininkas Ričardas Kašėta. Kretingoje nupjauti beržai buvo išvežti į „Kretingos komunalininką“. Savivaldybė dar svarstys, kur panaudoti medieną. O į redakciją skambinę skaitytojai teiravosi, ar vertinant atvejus Salantuose ir Kretingoje neturėtų būti baudžiami ir tie, kurie netinkamai prižiūrėjo vykstančius darbus, tai yra – seniūnai. Į šį klausimą V.Domarkas sakė kol kas dar negalįs atsakyti. „Kai pasibaigs tyrimai dėl atliktų darbų ir padarytos žalos, tada svarstysime, kas dėl to kaltas ir turi būti nubaustas“, - patikino V.Domarkas.
|
|
