Prisiminė žemaitišką žodinį palikimą

Mažiausieji žemaitiškos tarmės ir žemaitiškų papročių puoselėtojai – rajono darželinukai ir pradinukai – kelintąjį kartą susirinko Darbėnų gimnazijoje. Ši mokykla yra tapusi tikra žemaitiškumo kalve – kiekvieną pavasarį čia prisimenami žemaitiški šokiai, dainos, papročiai.

Vaikai iš viso Kretingos rajono keletą valandų vieni kitus mokė žemaitiškų dainų ir žaidimų.

Į renginį „Žemaitielių ruoda“ Darbėnų gimnazijos padinių klasių mokytoja ir etnokultūros būrelio vadovė Justina Vaičikauskienė mažuosius žemaitukus kviečia jau daugelį metų. Kaip pati sako, sunku suskaičiuoti tas šventes, kuriose kiekvieną kartą atrandami vis nauji žemaitiški lobiai.

Šį kartą tų mūsų krašto tarmės lobių ieškojo daugiau negu 100 vaikų iš Darbėnų gimnazijos ir darželio, Kurmaičių pradinės, Grūšlaukės, Darbėnų gimnazijos Piliakalnio skyriaus, Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos Rūdaičių skyriaus, darželio „Ąžuoliukas“. Žemaitiškų žaidimų, pakalbėjimų, dainų vieni kitus mokė 18 mažųjų žemaičių būrelių, prie jų linksmybių prisidėjo ir Rūdaičių folklorinis ansamblis.

„Kiekvienais metais susirenkame, kad vieni kitiems parodytume, kiek per metus naujo išmokome, kaip praturtinome savo žodyną tarmiškais žodžiais. Pasimokome vieni iš kitų – juk mūsų tarmėje yra daugybė jau retai benaudojamų, senoviškų žodžių, kurių vaikai namų aplinkoje jau nebegirdi. Todėl tarmės kartais mokomės tarsi užsienio kalbos. Tačiau pastebėjau, kad vaikai su vis didesniu azartu tyrinėja žemaičių tarmę. Kartais nutinka ir taip, kad iškilus kokiai problemai ar klausimui, mažieji meta į šoną literatūrinę kalbą ir daug greičiau išsiaiškina žemaitiškai“, - kalbėjo renginio organizatorė J.Vaičikauskienė.

Pasak jos, pagrindinis mažųjų žemaičių susibūrimo tikslas yra sau ir kitiems parodyti, jog žemaičių tarmė yra turtinga unikaliais išsireiškimais, sodriais žodžiais.

„Šie metai yra skirti lietuvių tarmėms, todėl kaip niekada turime suvokti, jog gimtoji tarmė yra brangiausias turtas. Be to, tai proga patirti, kaip prasmingai, išradingai mūsų protėviai mokėdavo linksmintis – juk mums yra perduota šitokia gausybė šmaikščiausių dainų, žaidimų, šokių“, - įsitikinusi J.Vaičikauskienė.

Ji pasidžiaugė, kad žemaitiška tarmė vaikams nėra tik renginiams, pasirodymams skirtas dalykas. Mokytoja sakė pastebinti, kaip mažieji savo tarmę naudoja pamokose, kasdienybėje.

• Rašyti komentarą (0)