Rašė ilgiausią žemaitišką sakinį

Tradicinėje pavasario mugėje Darbėnų gimnazijos bendruomenė siekė rekordo – kūrė ilgiausią žemaitišką sakinį. Tarmių metams skirtas renginys tapo atrakcija ir žemaičių tarmės puoselėtojams, ir senovės lietuvių žaidimų aistruoliams bei rankdarbių mėgėjams.

Darbėnų gimnazijoje mugės dalyviai ir svečiai kūrė ilgiausią žemaitišką sakinį.

Kasmet rengiamos mugės linksmybes gimnazijos mokiniai ir mokytojai pradėjo nuo pat ankstyvo ryto: visa mokykla dalyvavo atviroje etnokultūros pamokoje, kurioje buvo galima susipažinti su visais Lietuvos etnografiniais regionais.

„Surengėme vestuves: į jas atvykę neva svečiai iš Dzūkijos, Aukštaitijos ir kitų šalies regionų pristatė savo kultūrines ypatybes bei papročius. Kiekviena klasė parengė pristatymą – tokiu būdu žaismingai susipažinome su visa Lietuva“, - pasakojo gimnazijos direktorė Sonata Litvinienė ir viena iš renginio organizatorių pavaduotoja Edita Gliožerienė.

Pasak jos, be šio pavasarinio „kermošiaus“ mokyklos gyvenimas neįsivaizduojamas – ir mažiausi, ir didžiausi į mugę suguža prisikepę skanėstų, prisigaminę rankdarbių, o prieš tai išsidūksta energingose sportinėse varžybose.

Mažieji gimnazijos mokiniai šokdami ir dainuodami papasakojo, kas yra didelis turgus, arba „kermošius“.

Jose šiemet darbėniškiai varžėsi žaisdami žiužį, lenktyniaudami ant kojų užsivilkę maišus. Į šias linksmybes gimnazijos bendruomenė nepamiršo pakviesti ir darbėniškių.

„Pavasarinis kermošius yra skirtas viso miestelio bendruomenei. Todėl mugėje galima įsigyti ne tik vaikų rankdarbių, bet ir profesionalių amatininkų dirbinių“, - sakė S.Litvinienė.

Tačiau prieš prasidedant prekybai mokyklos vadovė visus mugės svečius pakvietė siekti rekordo – sukurti ilgiausią žemaitišką sakinį.

„Šie metai yra skirti tarmėms, todėl šiandien visi kalbėkime žemaitiškai, pastebėkime savo tarmės grožį“, - ragino S.Litvinienė.

Kuriant ilgiausią žemaitišką sakinį galėjo dalyvauti visi – ant ilgo ritinio popieriaus pradėtą sakinį improvizuodami kūrė dešimtys žmonių. Jų kūrybos rezultatas – 33 žodžius turintis sakinys: vėina poikė pavasarė dėina susėrinka sosieda ont kamaras laiptu ė nusprėndė, kad je jauns pablūdije, Dėivalis nesūdije, tat turbūt gyvenėms daruos geresnis i musintas patės gražiausės dėinas yr tumet, kada būni geruos nuotaikas.

„Sakinyje ne vienas itin senoviškas žodis, tad reikia manyti, jog sakinį kūrė ne tik jaunimas, bet ir vyresnės kartos žmonės. Nežinom, ar rekordą pasiekėm, tačiau savo sumanymą įgyvendinome ir dabar galvojame, kur šitą smagų sakinį pakabinti, kad visi galėtų paskaityti“, - jau po mugės kalbėjo direktorės pavaduotoja Daiva Račkauskienė.

Mugėje taip pat derėjo jaunimo šiuolaikiškumas ir vyresniųjų kartų puoselėjamos tradicijos: pirkėjai galėjo įsigyti ir senoviškai rištų šluotų, meniškų odos bei metalo dirbinių, ir pagal šiuolaikines technologijas pagamintų papuošalų bei kitų rankdarbių.

„Toks ir būdavo nuo seno kermošius, arba taisyklingai - didelis turgus – jame galėjai įsigyti visko, ko širdis geidžia: skanumynų, saldumynų, amatininkų dirbinių. Negana to, kermošiuje privalu iš širdies pasilinksminti – padainuoti ir pašokti“, - sakė etnokultūros mokanti pedagogė Justina Vaičikauskienė.

• Rašyti komentarą (9)