|
|
|
Integruotoje pamokoje – apie Žemaitijos krikštą
Jurgio Pabrėžos gimnazijos vienuoliktokai turėjo kitokią, negu įprasta, istorijos pamoką. Bendrą – istorijos ir tikybos – pamoką trečiokai gimnazistai paskyrė ypatingai progai – 600-osioms Žemaitijos krikšto metinėms.
Įprastai atsakinėjimu ar naujos temos nagrinėjimu pamoką pradėdavę vienuoliktokai šį kartą į istorijos bei tikybos žinias pasinėrė pasitelkę muziką, vaizdinę bei video medžiagą. Kartu su gimnazistais pamokoje dalyvavo ir Kretingos rajono mokyklų istorijos bei tikybos mokytojai. „Žemaitijos krikštas, įvykęs prieš 600 metų, buvo svarbus įvykis tiek istorine, tiek krikščioniškąja prasme. Todėl šiemet minint šio svarbaus įvykio jubiliejų kartu su tikybos mokytoja Ramune Masiokiene sumanėme pravesti integruotą atvirą pamoką. Išsikėlėme sau uždavinį kartu su mokiniais bei pedagogais aptarti istorinę krikšto reikšmę“, - pasakojo Jurgio Pabrėžos gimnazijos istorijos mokytoja Dalia Šimonienė. Integruotą pamoką gimnazistai pradėjo patriotine daina, kurią akompanuojant gitarai atliko Rūta Irkinaitė ir Gabrielė Bružaitė. Su muzika vienuoliktokai nusikėlė į tuos laikus, kai Lietuvą krėtė kryžiuočių karai, o lietuvių saugoma ir puoselėjama didžiulė valstybė dar nebuvo pripažinta pasaulio – mat buvo vienintelė Europoje pagonė. „Nuo XIII amžiaus krikštui trukdė vokiečių agresija Baltijos šalyse. Pamažu lietuvių kova su kryžiuočiais įgavo kovos su krikščionybe pobūdį. Laisvieji Lietuvos valstiečiai priešinosi gresiančiam pavergimui ir su krikščionybe susijusiai baudžiavai. Lietuvos valdovai, siekę krikšto, turėjo paisyti gyventojų pagonių nepalankumo krikštui, be to, kunigaikščiai nenorėjo mažinti savo žemių jas dovanojant Bažnyčiai. Pagonybė Lietuvą įtraukė į ekonominę ir kultūrinę izoliaciją nuo Vakarų Europos, o tai teikė idėjinį pamatą vokiečių agresijai“, - sakė D.Šimonienė. Dėl vokiečių ordino agresijos ir kitų valstybių izoliacijos krikštas Lietuvai buvo būtinas. „Jogaila krikštyti Lietuvos atvyko 1387 metais. Aukštaitijos bajorai ir kai kurie valstiečiai buvo pakrikštyti po vieną, o paprastiems žmonėms surengtas masinis krikštas. Iš tiesų skubotas krikštas reiškė ne tiek krikščionybės priėmimą, kiek pagonybės atsisakymą. Mat pagonybė dar ilgai neužleido vietos naujam tikėjimui. Žemaičiai buvo pakrikštyti kiek vėliau – 1413 metais jų krikštyti atvyko Vytautas ir Jogaila. Krikštas vėlavo todėl, kad Žemaitija Lietuvos valdovų buvo vis atiduodama vokiečių ordinui, čia nuolat vykdavo karai. Tuo metu žemaičiams buvo aiškinama, koks klaidingas yra pagonių tikėjimas, buvo kertamos šventosios giraitės, o apsikrikštiję - dosniai apdovanojami“, - istoriją priminė D.Šimonienė. Pasak jos, krikštas Lietuvai turėjo keleriopą reikšmę. Įvedus krikščionybę Europos šalys pripažino Lietuvą, o vokiečių ordinas neteko preteksto puldinėti kunigaikštystės. Remti vokiečių taip pat nebegalėjo ir katalikiški Vakarų Europos kraštai. Krikščionybė Lietuvoje atvėrė kelią kultūrai, bendradarbiavimui su kitomis šalimis. Per integruotą pamoką apie Žemaitijos krikštą gimnazistai išklausė keletą mokslinių pranešimų, stebėjo istorinę video medžiagą. Vėliau ką tik įgytas žinias vienuoliktokai pasitikrino atlikdami specialiai parengtą teiginių testą. „Krikšto jubiliejus yra neeilinė proga, kurią norėjosi paminėti neįprastai, kitaip. Integruota pamoka yra įdomesnė, žaismingesnė, tokiu būdu mokiniai lengviau įsisavina žinias, labiau įsimena faktus. Tikiuosi, kad istorinės žinios apie Žemaitijos krikštą, svarbų mums visiems, gimnazistų atmintyje išliks ilgam“, - po pamokos sakė D.Šimonienė.
|
|
