|
|
|
Biblioteką stato iš pažadų
„Šitą skaičių reikėtų ištaisyti į 2027 metus – jeigu ir toliau judėsime tokiais tempais“,- žvelgdamas į informacinę lentą, kurioje parašyta, jog naujoji biblioteka turėtų būti baigta pastatyti 2017 metų rugpjūtį, liūdnai pajuokavo Kretingos rajono tarybos narys Konstantinas Skierus. Jį neramina ne tik menkas projekto finansavimas, bet ir darbus atliekančios „Vėtrūnos“ patikimumas. Tai, kad Telšių „Vėtrūna“ restruktūrizuojasi, nėra paslaptis – viešojoje erdvėje buvo paskelbta, jog šitaip įmonė stengiasi subalansuoti finansinius srautus, kai jai už atliktus darbus Ignalinos atominės elektrinės panaudoto branduolinio kuro saugyklų statybos projektuose liko skolinga generalinė rangovė – Vokietijos „Nukem Technologies“. „Statybos įmonei tai yra komos būsena,- teigė K. Skierus, kurio nuomone, „Vėtrūnai“ gali ir nepavykti užbaigti bibliotekos statybos darbų. – „Vėtrūna“ Palangoje pradėjo remontuoti policijos pastatą – išardė ir paliko, nes yra nepajėgūs dirbti toliau. Todėl mūsų Savivaldybei reiktų būti apdairiai – nereikėtų „Vėtrūnai“ mokėti avansu ir griežtai kontroliuoti, kad pirmiausiai būtų atliktas kiekvienas darbas, kuris numatytas pagal grafiką.“ „Vėtrūna“ perėmė bibliotekos statybos darbus, kai laimėjo viešųjų pirkimų konkursą. Jis buvo paskelbtas, nes 2010 metais pasibaigė sutartis su iki tol biblioteką stačiusia „Ringesta“. Svarsto variantus Visgi, nors ir lėčiau negu planuota, tačiau kol kas naujosios bibliotekos statyba juda į priekį – šiemet „Vėtrūna“ įstatė naujus langus – tai kainavo 100 tūkst. Lt, ir dabar svarsto, kokius darbus galėtų atlikti už dar 400 tūkst. Lt. Biblioteka statoma iš Valstybės investicijų programos (VIP) lėšų. „Vėtrūnos“ projektų vadovas Giedrius Valantinas „Pajūrio naujienoms“ sakė, kad kol kas galutinis variantas dar nepasirinktas. „Manome, kad dabar vertėtų atlikti konstrukcijos stiprinimo darbus, o tada galbūt įmontuoti dalį vitrininių langų – visiems jiems neužtektų lėšų“,- teigė G.Valantinas. Anot G. Valantino, būtų logiška kiek įmanoma užsandarinti pastatą, taip jį apsaugant nuo aplinkos poveikio, tik tuomet būtų galima ir atlikti vidaus darbus: betonuoti grindis, įrengti šildymo ir elektros sistemas ir kt. „Jeigu gausime finansavimą, projektą pavyks įgyvendinti iki 2017 metų, kaip ir yra numatyta“ ,- užtikrino G. Valantinas. Kretingos rajono savivaldybės Statybos skyriaus vedėja Rima Lukauskienė įsitikinusi, kad gautus 400 tūkst. Lt tikslingiausia būtų panaudoti užsandarinant vieną kurį bibliotekos korpusų – galbūt esantį arčiausiai J. K. Chodkevičiaus gatvės. Taip bent vienas korpusas būtų visiškai apsaugotas nuo aplinkos poveikio. Anot R.Lukauskienės, aliuminio ir plastiko vitrinoms, kurios numatytos pasagos formos pastato centrinėje dalyje ir driektųsi nuo apačios per visus aukštus iki pat stogo, įrengti reikėtų apie 1 mln. Lt. Tad Savivaldybė laikytųsi nuomonės, kad jų kol kas nė nepradėti įrengti, kol neturima visa reikiama suma. „Tikimės, kad 2014 metams pavyks gauti pinigų ir vitrininiams langams įrengti, tuomet pastatas bus apsaugotas nuo aplinkos poveikio“,- sakė R.Lukauskienė. Užsitęsę darbai brangina statybą „Palaikau nuomonę, kad verta užsandarinti vieną korpusą. Tuomet būtų galima įrengti jo vidų, kad čia kuo greičiau būtų galima perkelti biblioteką. Tegu ir ne su visais skyriais, tačiau šis korpusas jau galėtų dirbti. Šiam planui pasiekti, mano nuomone, reikėtų beveik 4 mln. Lt - būtina galvoti, iš kur šiuos pinigus gauti“,- mano K. Skierus. Jis pastebi - užsitęsusios statybos naikina jau padarytą darbą – tarp plytų, esančių aplink langus, žiojasi skylės. „Jei kuo greičiau nepadarys langų apdailos, bus dar blogiau, nes langais nutekėjęs lietaus vanduo dar labiau koncentruotai kris ant sienų, jas ardydamas. Kitą žiemą matysime jau didesnes skyles. Dar 2010 metais buvusiam administracijos direktoriui patariau, kad reikia kuo greičiau uždengti mūrą, kad jo neardytų vanduo, tačiau tuomet buvo pasirinkti kiti darbai. Statybos skyriaus specialistai administracijos direktoriui turėtų patarti, kaip ūkiškiau planuoti darbus“,- įsitikinęs K.Skierus. Biblioteka statoma nuo 2006 metų – ji turėjo būti užbaigta 2010 metais. Tačiau trūkstant finansavimo, statyba ne tik nebuvo baigta, bet ir neužkonservuota. Todėl bibliotekos statybą perėmusi „Vėtrūna“ ir paprašė, kad pirmiausiai pastato būklę įvertintų ekspertai. „Ekspertikos“ specialistai, 2011 metais pateikę statinio ekspertizės aktą, nurodė, kad dėl netinkamai nuo atmosferinių kritulių apsaugotų konstrukcijų, periode, kai nevyko statybos darbai, į dalį kiaurymėtų perdangos plokščių tuštumų rūsio ir pirmojo aukšto perdangoje pritekėjo vandens, kuris, virsdamas ledu, suplėšė plokščių betoną – mechaniškai pažeista 31 perdangos plokštė, kurias būtina stiprinti. Dėl atmosferos poveikio įdrėko ir buvo galimai paveiktos šalčio baltos silikatinės plytos sienų mūre – šis defektas nustatytas nedideliuose išorinių sienų plotuose keletoje vietų. R.Lukauskienė teigė, kad šiuos trūkumus ištaisyti teks „Vėtrūnai“ – tam bus skirtos užsakovo rezervo lėšos, kurių paskirtis – finansuoti nenumatytus ir projekto eigoje atsiradusius darbus. Tikisi ES paramos Kad bibliotekos, kurios plotas - 3 tūkst. kv. m, statyba būtų užbaigta, reikalinga dar mažiausiai 9 mln. Lt. „Tai yra VIP lėšos ir tarybos nariai tam jokios įtakos neturi. Manau, kad Savivaldybės vadovai deda pastangas, jog ateityje Kultūros ministerija skirtų lėšų, galbūt būtų pasinaudota ir europine parama,- vylėsi tarybos narys Alvydas Jonaitis. – Kalbant apskritai, baisu, kas sugalvojo statyti tokį monstrą, bet kelio atgal jau nėra. Reikia kuo greičiau užbaigti, nes kuo ilgiau tempsime, tuo brangiau statyba kainuos“. Kretingos rajono metas Juozas Mažeika teigė, kad su kultūros ministru Šarūnu Biručiu jau aptarta statomos bibliotekos perspektyva. „Nuo 2014 metų prasidės antrasis Europos Sąjungos skiriamos paramos etapas. Tikimės, kad pavyks pasinaudoti šia galimybe ir sėkmingai užbaigti projektą“,- sakė J.Mažeika. J.Mažeika mano, kad keisti šio pastato paskirtį ir kad jame įsikurtų ne tik biblioteka, bet ir kitos įstaigos, būtų neprotinga. „Jei pakeistume kurio nors korpuso paskirtį, tuomet pati Savivaldybė savo dalimi ir turėtų pasirūpinti. Tokia našta Savivaldybei būtų nepakeliama“,- sakė J.Mažeika. Šiai minčiai pritarė ir K.Skierus, tačiau jam abejonių kelia ir tai, kaip ir įgyvendinus projektą, jis bus išlaikomas. „Nuo pat pradžių aš bei Steponas Baltuonis buvome „prieš“ tokį didelį pastatą, tačiau tuomet mus nuramino, kad turimas užtarimas Seime ir finansavimo jam statyti nepritrūks. Atsitiko kitaip. Tačiau jau tada buvome suskaičiavę, kad pastato eksploatavimas per metus kainuos 1-1,5 mln. Lt. Ar Savivaldybė bus pajėgi jį išlaikyti?“- sakė K. Skierus.
|
|
