|
|
|
Meilę žemei paveldėjo iš tėvų
Jauniausiu konkurso „Metų ūkis 2012“ laureatu tapęs 23 metų Tomas Klapatauskas nežino, ką reiškia blaškytis gyvenimo vėjuose, – jis tvirtai įleidžia šaknis gimtojoje Kūlupėnų žemėje ir, planuodamas, ką pavasarį sės, o rudeniop – pjaus, jaučiasi esąs savo rogėse. Už jam parodytą gyvenimo kelią jaunasis ūkininkas dėkingas savo tėvams Daivai ir Jonui Klapatauskams, iš kurių paveldėjo ir darbščias rankas, ir praktišką žvilgsnį, ir meilę kaimui.
Trečius metus ūkininkaujantis T. Klapatauskas nesijaučia naujokas tarp ūkininkų – juk jis nuo mažens sukasi tėvų ūkyje, todėl puikiai išmano, kiek prakaito reikia įdėti, norint sulaukti derliaus. Grikius išmainys į javus Su tėvais T. Klapatauskas tariasi ir planuodamas, kaip toliau vystyti savo augalininkystės ūkį. Patyręs, kad grikiai yra lengvi auginti, vertingi maistinėmis medžiagomis, tačiau mūsų krašte sunkiai parduodami, šį pavasarį ūkininkas planuoja vietoj jų žemę užsėti javais. „Gal ir būtų verta grikius auginti – jie nereikalauja didelės priežiūros, jiems nereikia derlingos žemės, nebūtina purkšti. Tačiau laikant grikius sandėliuose ir esant šiltai žiemai jie labai greitai ima kaisti, dygti, todėl būtinos yra specialios džiovyklos. Be to, grikius reikia auginti dideliais kiekiais, nes mūsų krašte nesant supirkėjų, juos reikia vežti į Panevėžį, Pakruojį, kitus Aukštaitijos rajonus. Patys supirkėjai pas mus atvažiuotų tik turint ne mažiau kaip 25 tonų, todėl jie grikių augintojams siūlo kooperuotis. Tai yra didelis kiekis, nes iš 1 ha geriausiu atveju išgaunama 1 tona grikių. Bet ir tuo ne visada galima pasikliauti – kartą buvome sutarę parduoti 20 tonų grikių, tačiau jų atvykimo dieną šis sutarimas buvo atšautas. Matyt, atsirado kitas ūkininkas iš artimesnių vietovių“,- pasakojo T. Klapatauskas, kuris, valdydamas 40 ha žemės, grikiais buvo užsiėjęs 24 ha, o likusius teritorijos plotus buvo padalijęs avižoms ir pievoms. Grikiai nuo laukų nuimami paskutiniai iš visų augalų – prieš pat šalnas, ir tai tik 75 proc. jų būna prinokę. Neradus kam parduoti grikių, paskutinįkart T.Klapatausko grikių derlius virto pašaru jo tėvų auginamiems 52 galvijams. Anot D.Klapatauskienės, grikiai yra labai vertinga kruopa, kuri savo maistinėmis savybėmis praturtina pieną. Be to, kaimynystėje turint grikių laukus džiaugiasi ir bitininkai. „Žmonės prašo jiems parduoti grikius valgyti, bet nežinome, kaip nuo jų nuvalyti lukštus. Bandėme to teirautis kitų grikių augintojų, bet niekas jų lukštų valymu neužsiima“,- sakė D.Klapatauskienė. Nori plėsti ūkį Paklaustas apie planus, T.Klapatauskas teigė norįs savo ūkį plėsti – jei pavyktų, bent iki 200 ha. „Tik žemės aplinkui nedaug bėra – stambieji ūkininkai ją išsidalinę“,- problemą išsakė T.Klapatauskas, kuris su tėvu šiuo metu bendrai valdo 300 ha. T.Klapatauskas neabejoja, kad ir ateityje visus ūkio darbus, kaip ir iki šiol, pavyktų atlikti tik savo šeimos pajėgomis. Juolab, kad jis darbuojasi ne tik su tėvu, bet ir padedant jaunesniajam 20 metų broliui Dariui. „Kas žino, gal ir jis pasirinks ūkininko kelią,- svarstė D.Klapatauskienė. – Kai Tomas baigė mokyklą, jam tapti ūkininku patarė tėvas – skyrė žemės ir paskatino savarankiškai ūkininkauti. Dabar galime drąsiai sakyti užsiauginę sau pamainą.“ T.Klapatauskas pritarė, kad jaunam žmogui be pradinio kapitalo tapti ūkininku sunkiai įmanoma. „Išklausyti kursus ir gauti ūkininko pažymėjimą nėra sunku. Bet realiai įsteigti savo ūkį ir jame darbuotis – be tėvų pagalbos to nebūčiau padaręs. Juolab, kad ir valstybė nepadeda – galėtų, pavyzdžiui, nors pirmuosius 5 metus iš jaunųjų ūkininkų prašyti mažesnių mokesčių, leisti ūkiui „įsivažiuoti“,- mano T. Klapatauskas. Jis pasidžiaugė bent tuo, kad galėjo pasinaudoti ES pagalba – per priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ T. Klapatauskas gavo 138 tūkst. Lt paramos, prie kurios pridėjęs ir pinigus, gautus iš banko paėmus paskolą, jis įsigijo naują traktorių „Valtra“, kurio kaina – 180 tūkst. Lt. Kadangi neturint padargų iš vieno traktoriaus – maža naudos, T.Klapatausko tėvas Jonas sudalyvavo kitoje ES remiamoje priemonėje ir už gautą paramą įsigijo reikalingus agregatus. Tad sutelkus tėvo ir sūnaus pajėgas, laimi abu ūkiai. Dalyvauja artojų varžybose T. Klapatauskas šypsosi pastebėjęs įdomų sutapimą: jis įsigijęs tokios pačios markės traktorių, su kokiu jam pavyko tapti geriausiu traktoriaus figūrinio važiavimo vairuotoju, kuomet jis dar mokėsi Kretingos technologijos ir verslo mokykloje, kurioje įgijo technikos priežiūros verslo darbuotojo specialybę. Čia įgytos žinios T. Klapatauskui praverčia ūkininkaujant, tačiau jis įsitikinęs, kad tobulintis reikia nuolat – tad su įdomumu dalyvauja įvairiuose seminaruose, kur pristatomos augalininkystės naujovės. Dar viena T.Klapatausko mėgstama sritis – arimo varžybos, kuriose jis sėkmingai pasirodė, paskatintas Kretingos rajono ūkininkų sąjungos pirmininko Antano Stonkaus. „Apima jaudulys ir azartas – norisi kuo tiesiau ir gražiau išarti vagas. Tačiau tam reikia ir treniruočių, ir išmanyti šio darbo subtilybes – pasaulinėse artojų varžybose dalyvaujantis Kazys Genčius turi visą sąsiuvinį taisyklių prisirašęs“,- sakė T. Klapatauskas, kuris prisipažino – jam malonūs viešai girdimi palinkėjimai tapti K.Genčiaus pamaina artojų varžybose. * Ūkininkų sąjungos Kretingos rajono skyriaus pirmininko Antano Stonkaus komentaras: - Tomas Klapatauskas yra jaunas ir darbštus ūkininkas, pasiryžęs perimti tėvų ūkininkavimo tradicijas. Jis gali būti pavyzdys, kad ir nesidairant į užsienius, savame krašte galima normaliai dirbti ir gyventi. Be to, T.Klapatauskas neužsidaro tik savo ūkyje – jis yra aktyvus Ūkininkų sąjungos narys ir visuomenininkas. Gal kitiems ne taip lengva suprasti, bet ir pasirengimas artojų varžyboms reikalauja daug jėgų ir laiko, kurį tenka atplėšti nuo savo ūkio darbų. Todėl jis tikrai buvo vertas tapti „Metų ūkio 2012“ III vietos laimėtoju – tebus tai jam paskatinimas tolimesniems darbams.
|
|
