|
|
|
Vis daugiau bylų išnagrinėjama supaprastinta tvarka
Apžvelgdamas 2012 metų veiklos statistiką, Kretingos rajono apylinkės teismo pirmininkas Erikas Jurgutis pastebi, kad vis daugiau baudžiamųjų bylų išnagrinėjama supaprastinto proceso tvarka – kai vietoj teismo posėdžio, kuriame būtų apklausiami kaltinamieji, nukentėjusieji, kiti proceso dalyviai, teisėjas sprendimą priima, bylos medžiagą išnagrinėjęs vienasmeniškai savo darbo vietoje.
- Kas lėmė bylų, kurios išnagrinėtos supaprastinto proceso tvarka, padaugėjimą? - Viena priežasčių – apskritai didesnis baudžiamųjų bylų skaičius. Per 2012 metus Kretingos rajono apylinkės teismas išnagrinėjo 236 baudžiamąsias bylas, o tai yra 38 bylomis daugiau negu per 2011-uosius. Kita vertus, prokurorai, įgiję patirties, vis dažniau pasinaudoja galimybe bylą baigti supaprastinto proceso tvarka. Tai padaryti jiems pagelbėjo ir prieš metus padaryti įstatymo pakeitimai, kurie nurodė, kad teismo baudžiamasis įsakymas negali būti priimtas tik tais atvejais, kai už nusikalstamą veiką yra numatyta vienintelė bausmė – tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Taigi per 2012 metus Kretingos rajono apylinkės teismas supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo 71 baudžiamąją bylą, kai per 2011 metus tokių bylų buvo 36, 2010 ir 2009 metais – po 19 bylų. Norėčiau pabrėžti, kad bylos išnagrinėjimas supaprastinto proceso tvarka palengvina teisėsaugos įstaigų darbą ir valstybei kainuoja mažiau: nebereikia organizuoti teismo posėdžio, pasirūpinti, kad visi jo dalyviai gautų šaukimus, atvyktų į posėdį, o žmonėms dėl dalyvavimo teisme nebereikia atsiprašyti iš darbų ir t.t. O jei numatytasis teismo posėdis dėl kokių nors priežasčių nebegali įvykti ir yra atidedamas, daroma pertrauka – viskas vėl daroma iš naujo. Bylą nagrinėjant supaprastinto proceso tvarka, teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, vienasmeniškai per 7 dienas priima baudžiamąjį teismo įsakymą, kuris prilygsta nuosprendžiui. - Kokiu atveju byla gali būti nagrinėjama supaprastinto proceso tvarka? - Tokia tvarka nagrinėjamos tik tos bylos, kurių aplinkybės yra aiškios, o kaltininkas su jomis sutinka ir pripažįsta savo kaltę, jis jau turi būti atlyginęs padarytą žalą arba yra susitaręs su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo. Teisėjui išnagrinėjus bylą ir priėmus baudžiamąjį įsakymą, kaltinamasis gali su paskirta bausme nesutikti – tuomet jis per 14 dienų nuo dokumento įteikimo dienos turi teisę pateikti teismui prieštaravimą ir prašyti, kad byla būtų nagrinėjama teismo posėdyje. Mūsų teismo praktikoje tai reti atvejai. Dažniausiai supaprastinto proceso tvarka yra nagrinėjamos vagysčių, smurto artimoje aplinkoje bylos. - Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas įsigaliojo prieš metus, todėl jau galima kalbėti ir apie patirtį jį įgyvendinant. - Vos įsigaliojus šiam įstatymui, patyrėme pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje bumą. Po savaitgalių ir švenčių budintiems teisėjams tekdavo paskirti aukas apsaugančias priemones – įpareigoti smurtautojus laikinai išsikelti iš namų arba įpareigoti juos nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo. Dabar situacija ramesnė. Galime tik numanyti, kad nebe taip skubama pranešti apie smurtą šeimoje, nes to pasekmės yra gana rimtos. Pavyzdžiui, teismas smurtavusiam vyrui paskiria įpareigojimą visą tą laiką, kol vyks ikiteisminis tyrimas, laikinai išsikelti iš namų, nebendrauti ir t.t., o nuo jo nukentėjusi sutuoktinė nustebusi teisėjų klausia: „O kas pasirūpins malkomis ir kūrens krosnį, rūpinsis namais?“. Realybė tokia, kad po smurto ne visi nukentėjusieji ryžtasi nutraukti šeiminius ryšius – dar bylai nepasiekus teismo apie 95 proc. porų jau būna susitaikiusios. Atėjusios į posėdį nukentėjusios moterys nebenori prisiminti įvykio ir nebeturi jokių pretenzijų savo vyrams. Dalį kaltės jos prisiima ir sau, pavyzdžiui, kad nenutylėjo priekaištų vyrui ir taip iššaukė konfliktą. Tačiau nors poros ir būna jau susitaikiusios, teismas visgi privalo nuteisti smurtautoją – nutraukti bylą susitaikius su nukentėjusiuoju galima tik tuo atveju, jei kaltinamasis pripažįsta savo kaltę ir buvo blaivus. O būtent šios sąlygos dažniausiai bylos dėl smurto šeimoje ir neatitinka – beveik visais atvejais žmogus ranką prieš savo artimuosius pakelia tada, kai būna išgėręs alkoholio. Griežtos pozicijos laikosi ir smurtautojams atleisti nenori tos moterys, kurios yra pasiryžusios nutraukti santuoką. Tai, kad sutuoktinis teismo pripažintas kaltu dėl sutuoktinės sužalojimo, yra rimtas motyvas santuokos nutraukimui dėl vieno sutuoktinio kaltės. - Tai galbūt šis įstatymas nėra veiksmingas – jei teismo posėdžio nelaukia net pačios aukos? - Taip nėra. Manau, kad šis įstatymas turi naudos ir jis saugo nukentėjusiuosius nuo smurto šeimoje, o ypač gina vaikus nuo tėvų agresijos. Smurtautojui nėra malonu apsilankyti teisme ir būti teisiamam už tai, kad smurtavo prieš savo šeimos narius, prisiminti ir pasakoti tai teismo salėje. Smurtautojui tai yra gera pamoka, už kurią sumokama ir sąžinės priekaištais, ir atliekant paskirtą bausmę. - Per 2012 metus sumažėjo civilinių bylų. Ar tai reiškia, kad baigėsi krizė, kai teismų duris varstydavo viena kitai įsiskolinusios įmonės? - Per praėjusius metus Kretingos rajono apylinkės teismas išnagrinėjo 1 tūkst. 670 civilinių bylų – 345 bylomis mažiau, negu per 2011 metus. Nepavadinčiau to krizės pabaiga – matyt, tiesiog žmonės rado išeitį, kaip atlyginti vienas kitam skolas be teismo, susitarė geranoriškai, gal išvažiavo dirbti į užsienį, kad galėtų atiduoti skolas. Šiuo metu didelę dalį civilinių bylų sudaro bylos dėl vadinamųjų greitųjų kreditų, kurių žmonės nebeišgali atiduoti. Esama bylų, kurios atsirado bankrutavus įmonėms, daugiausia jų – iš statybų sektoriaus. Kai kurios bankrutavusios įmonės savo skolas, įsipareigojimus guldo jau ne į vieną bylą. Teismui tenka taikyti actio Pauliana – panaikinti sandorius, kurie patenkino vieno, bet pažeidė kitų kreditorių teises. Tarp civilinių bylų – ir gyventojų įsiskolinimai už komunalines paslaugas bei darbo bylos, kuomet dažniausiai keliami klausimai dėl laiku nesumokėto atlyginimo arba neteisėto atleidimo iš darbo. - Šiemet teisme įgyvendinote gyventojų aptarnavimo naujovę – įdiegėte vieno langelio principą. Ar jis pasiteisino? - Įrengti vieną langelį buvo mano užsibrėžtas tikslas, kandidatuojant į teismo pirmininko poziciją. Nors praėjo dar nedaug laiko, kai teisme įgyvendinome „vieno langelio“ principą, tačiau jau dabar matome, kad šis sprendimas pasiteisino: žmogui nebereikia blaškytis po raštinę bandant susiorientuoti, kuris darbuotojų jam galėtų suteikti reikalingos informacijos. Sklandžiau vyksta ir raštinės darbas, kurio nebetrikdo durų varstymas. Ne paslaptis - pas mus apsilanko ir piktai nusiteikusių, teismo sprendimu ar apskritai gyvenimu nepatenkintų žmonių. Tad dabar jie negalės savo pykčio išlieti ant mūsų darbuotojų. Jau nekalbant apie tai, kad raštinėje ant stalų guli svarbūs dokumentai – ir juos turėjome apsaugoti nuo pašalinių asmenų. Tačiau „vienas langelis“ neatima galimybės bendrauti su teismo pirmininku – gyventojus ne teisiniais klausimais savo darbo kabinete priimu trečiadieniais nuo 14 iki 15 val.
|
|
