|
|
|
Šventoji Kretingoje: pokštas ar realybė?
„Pajūrio naujienų“ laikraščio iniciatyva pokalbiui apie idėją Šventąją matyti Kretingos savivaldybės dalimi prie apvaliojo stalo redakcijos kvietimu susėdo: Kretingos rajono meras Juozas Mažeika, mūsų rajono tarybos nariai Edmundas Valantiejus ir Steponas Baltuonis, Palangos miesto savivaldybės direktoriaus pavaduotojas Bronius Martinkus bei specialistė ryšiams su visuomene Jurgita Vanagė, Šventosios seniūnas Eugenijus Čilinskas, šventojiškiai prisijungimo prie Kretingos idėjos autoriai bei iniciatoriai Kęstutis Oginskas ir Gintautas Rekašius. Pokalbį vedė bendrovės „Pajūrio naujienos“ vadovė Vitalija Vitkauskienė. „Tai buvo pokštas ar ne pokštas?“ - „Pajūrio naujienos“ paklausė Edmundo Valantiejaus, kuris pirmasis ir išplatino žinią apie šventojiškių norus prisijungti prie Kretingos savivaldybės. E. Valantiejus: „Taip, aš buvau pirmasis, paskelbęs šią žinią. Privačiame pokalbyje vienas šventojiškis manęs paprašė, kad aš per mūsų rajono tarybos posėdį paskelbčiau idėją, jog Šventoji nori prisijungti prie Kretingos. Iš tiesų, ne vienas šią žinią priėmė kaip pokštą. Žinia – vis garsyn, ir akmuo pariedėjo...“. B.Martinkus: „Labai norėtųsi išgirsti motyvus, kuriais grindžiami šie norai. Nes oficialaus kreipimosi Palangos miesto savivaldybė nėra sulaukusi. Tai – ne pirmas kartas, kada Šventoji bruzda: apie 1994-uosius Šventosios latvių bendruomenė kreipėsi į Latvijos Vyriausybę, prašydama ją prijungti prie Latvijos, bet to nenutiko“. K.Oginskas: „Kai buvo kuriamas Palangos kurortas, didžiąją Palangą ir sudarė Palanga, Nemirseta, Monciškės, Būtingė, Šventoji. Šiandien pažiūrėkime – ar turime mes tą didžiąją Palangą, kas atsitiko su integracija? Turime Palangą atskirai ir Šventąją – atskirai. Jeigu integracija vyktų, šiandien Šventoji būtų kaip saldainis. To nėra. Visi interesai nusėda Palangoje: miestas tvarkosi, gražėja, yra rezultatas. O kai Šventojoje nutirpsta sniegas, pasimato šiukšlių krūva. Taip yra dėl kompetencijų trūkumo – nematyti nei politinės valios, nei pinigų. Kaip išbristi iš tos balos? Man, kaip šventojiškiui, visiškai ne tas pats, kas čia vyksta. Jau 4 metus su pasiūlymais po 2-3 kartus per metus vaikštau į Palangos savivaldybę – nieko. Nutarėme nebevaikščioti, o imtis kitų iniciatyvų. Parengėme Šventosios miestelio infrastruktūros plėtros iki 2020 m. programos gaires, rengiame gyventojų apklausą – jau turime per 100 šventojiškių parašų, bus dar daugiau. Manęs ir kitų iniciatyvinės grupės narių galite paklausti, kodėl iškėlėme atsiskyrimo idėją. Visų pirma, neteisinga Šventąją sunaikinti kaip gyvenvietę – juk esame padaryti miesto gyventojais. Mūsų nuomone, Šventosios gyvenvietės statusas įneštų aiškumo – norime ribų, norime miestelio statuso. Numatę industrijos turizmo perspektyvą, turėdami giliavandenį uostą, kuris, be abejonės, yra Vyriausybės kompetencijoje, galėtume kalbėti apie privačias investicijas, apie didesnes galimybes joms pritraukti. Todėl šiai dienai siūlome sudaryti bendrą Palangos, Kretingos ir Šventosios darbo grupę, kuri apsvarstytų Šventosios laisvos ekonominės zonos perspektyvą“. G.Rekašius: „Taip susiklostė, jog Palangos miesto taryboje nėra nė vieno Šventosios atstovo. Aš suprantu, kad ir Palanga turi daug problemų, kurias reikia spręsti, tačiau šiandien reikia atsakyti į klausimą: „Kas Šventoji yra Palangai? Našlaitė podukra?“. Šventajai reikia judėjimo, reikia, kad čia būtų patogu ir įdomu gyventi. Todėl mes ir matome perspektyvą būti Kretingos dalimi. Manau, Kretingai tai irgi perspektyvu – turėti išėjimą į jūrą, turėti kurortą, tad Kretingos reitingai tik pakiltų. Reikia Šventajai ir stiprios bendruomenės. Kad tokios nėra, rodo tai, jog į susitikimus su Palangos miesto vadovais ateina vos 15-20 žmonių, nes tai - neįdomu“. J.Vanagė: „Keista tai girdėti. Juk Palangos miesto vadovai ir atvyksta tam, kad kartu su gyventojais aptartų jiems svarbius klausimus“. B.Martinkus: „Programa, apie kurią kalba K.Oginskas, yra Palangos strateginio plano dalis. Palanga daro daug, kad padėtis Šventojoje gerėtų, bet, pastebime, patys šventojiškiai nenori tvarkytis. Pokyčių yra, bet padėtis gerėja labai sunkiai“. E.Čilinskas: „Tai, kas dabar vyksta, yra kaip grįžimas atgal. Juk Šventojoje tiek daug padaryta, viskas eina į priekį. Teigiate, kad trūksta investicijų. O kur buvo bendruomenė, kai reikėjo apginti verslininką, investavusį 170 mln. Lt? Ir Šventosios priežiūrai tikrai skiriama nemažai lėšų – kai pradėjau dirbti, lėšų buvo skiriama apie 600 tūkst. Lt, dabar – jau dvigubai daugiau. Reikia matyti ir teigiamus poslinkius“. „O kokia būtų Kretingos rajono vadovų pozicija?“ - į diskusiją įsiterpė „Pajūrio naujienos“. J.Mažeika: „Man, kaip rajono merui, neatsargu būtų kalbėti šia tema jau vien dėl to, jog neatrodytų, kad kažko mokau kolegas – Palangos miesto valdžią. Tačiau iš pirmo žvilgsnio matau, jog Palangos miestui teks išgirsti Šventosios bendruomenės balsą ir su ja kalbėtis. Man patiko Kęstučio mintis, jog esama pavojaus Šventajai prarasti savo unikalumą, bet kaip tai padaryti, teks Palangai ir Šventajai švelniau susikalbėti. Rajono Savivaldybėje turėjome panašų atvejį, kai Salantų miesto bendruomenė išreiškė norą formuoti atskirą savivaldybę. Tam pagrindo buvo – dėmesio pakraščiams dažnai lieka mažiau. Bet kai prasidėjo europiniai projektai, kai pradėjo gerėti infrastruktūra, iš Salantų priekaištų kaip ir nebesulaukiame. Lygiagrečiai vystosi ir kitos rajono gyvenvietės, o atsiradus būtiniausiems dalykams, bendruomenės gali tenkinti savo poreikius. Klausydamasis šventojiškių pasisakymų išgirdau norą būti Šventosios šeimininkais, vystyti gyvenvietę. Manau, jog kurorto biudžetas yra geresnėje padėtyje, negu mūsų, be to, administracinio statuso keitimas yra sudėtingas procesas. O gal šventojiškiai savo sujudimu nori atkreipti savo valdžios dėmesį? Reikia susišnekėti, ar tolimesni veiksmai turi prasmės. Ar neįtrauks šventojiškiai mūsų į karą, atplėšiant Šventąją nuo Palangos? O iš esmės, kol nebus oficialios mūsų rajono tarybos narių pozicijos, tol neturime pagrindo svarstyti šio klausimo. Aš be tos pozicijos netgi negaliu išsakyti asmeninės nuomonės, – Šventąją prijungti prie Kretingos – ne tvorą su kaimynu perkelti. S.Baltuonis: „Jau 5 metus gyvenu Šventojoje. Kai pasirinkau šią vietą gyventi, mačiau perspektyvą. Dabar matau, jog Šventoji – kaip vasalų kraštas, kuris turi seno rusiško poilsio zonos įvaizdį. Ir patyriau, kad ne visi nori, jog Šventoji keistųsi. Kai kalbame apie giliavandenį uostą, visi suprantame, kad tai būtų didžiulis ekonominis postūmis visam regionui, net tik Šventajai. Mano įsitikinimu, Palangos miesto taryboje turi kilti iniciatyvų Šventojoje kažką pakeisti. B.Martinkus: „Palangos miesto savivaldybėje jokio problemų skirstymo nėra – jos visos bendros. Įdėjome labai daug pastangų, kad kuo greičiau būtų patvirtintas giluminio uosto detalusis planas. Tad kaltinimai, jog niekas negalvoja apie Šventosios perspektyvas, yra neteisingi“. J.Mažeika: „Palangos miesto valdžia negali pykti ant šventojiškių. Aš atsimenu mūsų pačių reakciją į Salantų iniciatyvą, bet ši kilo „iš apačios“, iš žmonių, tai buvo natūralus procesas, į kurį nebuvo galima nekreipti dėmesio. Mes, politikai, dažnai nenorime girdėti, tačiau privalome“. Šventosios miestelio infrastruktūros gairės (pateiktos sutrumpintai), kurias parengė Šventosios bendruomenė ir Šventosios turizmo asociacija: I. Keliai, gatvės: nutiesti dviračių taką palei Šventosios g. nuo Liepojos pl. iki Kopų g.; suprojektuoti promenadą, naują krantinę skirti laivų, uosto istorinėms ekspozicijoms. II. Miestelio planavimas: rekonstruoti aikštę, senąjį sodą. III. Infrastruktūra: suprojektuoti ir įrengti lietaus kanalizaciją su valymo įrenginiais; rekonstruoti elektros perdavimo liniją; išspręsti viešųjų tualetų pajūryje ir prie poilsio namelių problemą; atlikti buitinių nuotekų į Šventosios upę monitoringą ir prevenciją; parengti poveikio apleistų pastatų ir nebaigtų statybų savininkams bei miško miesto ribose tvarkymo programas; parengti ir įgyvendinti automobilių stovėjimo aikštelių schemą. IV. Bendruomenė: jos reikmėms atiduoti buvusio kino teatro pastatą; suplanuoti ir įrenti slaugos namus. V. Teminis parkas Šventojoje: būtinas traukos centras, kuris užtikrintų lankytojų srautą visus metus. Jį galima įrengti vietoje vasaros estrados griuvėsių ir maždaug 2 ha sklype kitame upės krante. Pagal Rumšiškių muziejaus analogą būtų įkurtas malūnų technikos ir architektūros muziejus – Malūnų slėnis, turintis paveldo, edukacinę ir mokslinę-tiriamąją reikšmę.
|
|
