|
|
|
Kontroliuos valdininkų darbo laiką
Netrukus Kretingos valdininkai, dirbantys Savivaldybėje, Savanorių gatvėje, ateinantys iš išeinantys iš pastato, turės atsižymėti elektroninėmis kortelėmis specialioje darbo laiką fiksuojančioje sistemoje, įrengtoje prie pagrindinio įėjimo.
Žinos, kur yra tarnautojai „Ne paslaptis, kad gyventojai pastebi darbo laiku po miestą vaikštinėjančius Savivaldybės darbuotojus. Ne vieno skyriaus, ypač Socialinės paramos, Statybos, Kultūros, Vaiko teisių skyrių, darbo specifika yra tokia, kad tenka daug būti ne kabinete. Elektroninė darbo laiko apskaitos sistema ir bus savotiška jų darbo laiko kontrolierė, kad būtų aišku, kur ir kokiu laiku yra visi tarnautojai. Sistemos perduodamais duomenimis automatiškai bus pildomas tabelis - darbo laiko apskaitos žiniaraštis. Pagal tabelį kiekvieno skyriaus vedėjas turės žinoti, kur vienokiu ar kitokiu laiku buvo jam pavaldus darbuotojas“, - „Pajūrio naujienoms“ tvirtino Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas, kurio iniciatyva ir montuojama ši sistema. Jo žodžiais, elektroninė darbo laiko apskaitos sistema susideda iš 2 dalių – signalus priimančio aparato ir Savivaldybės tarnautojo pažymėjimo. Aparatas jau sumontuotas pastate, o kortelės - gaminamos. „Vis vien reikėjo užsakyti korteles, kurias privalu turėti kiekvienam Savivaldybės darbuotojui, - teigė V. Domarkas. - Dabar gi jas, kainuojančias apie 2 tūkst. Lt, pagamins integruotai - iš to paties projekto“. Sistemos kaina - 8 tūkst. Lt. Ją prižiūrės Savivaldybės informacinių technologijų specialistai. „Kol kas tai - bandomasis projektas: jeigu ši sistema pasiteisins, tokias įrengsime ir kituose Savivaldybės pastatuose J. K.Chodkevičiaus gatvėje bei seniūnijose. Šios elektroninės sistemos būtų pigesnės, nes jas bereikėtų sujungti į bendrą valdymą“,- tvirtino administracijos direktorius. Prilygino sekimo sistemai Paklaustas, kodėl buvo sumanyta tokia kontrolė, V.Domarkas atsakė: „Savivaldybė dviračio neišradinėjo – biudžetinėse Lietuvos įstaigose tokios darbo laiko apskaitos sistemos diegiamos jau kelerius metus. Tai – modernu, ir norėtųsi, jog tarnautojai ją suprastų ne kaip sekimo, o kaip šiuolaikinę apskaitos priemonę, kuri drausmins kiekvieną darbuotoją“. Visiškai priešingai mano Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys Povilas Turauskis: „Šita apskaita įneš nepasitikėjimo į tarpusavio santykius. Juk Savivaldybė – ne kalėjimas, gal išvis geriau būtų ant kojos uždėti „braslietą“ – žinote, tokį, kaip Amerikoje drausmina pažeidėjus? Skyrių vedėjai patys turėtų kontroliuoti savo darbuotojus. O dabar atsiras tik dar daugiau biurokratijos, negu ligi šiolei. Suprantu, visai kas kita tokia sistema stambiose įstaigose, kur dirba keli šimtai žmonių, o čia – vos kelios dešimtys darbuotojų. Ir jų negali sukontroliuoti?“. Tarybos narys, buvęs Kretingos rajono meras Valerijonas Kubilius teigė neprieštaraująs naujovei, tačiau turįs savo tvirtą nuomonę: „Savivaldybė – ne konvejeris, nemažai skyrių – dinamiški, o tarnautojų darbo specifika – būti visuomenėje. Anksčiau būdavo tokia tvarka, kad darbuotojai privalo pranešti skyrių vedėjams, net meras ar vicemeras apie vizitus visuomet pasisakydavo sekretorei, netgi numatydavo, kada sugrįš“. V.Kubilius abejoja, jog vargu, ar elektroninė kontrolė sudrausmins labiau už vadovą. „Juk gali žmogus preciziškai tiksliai pribūti į darbą 8 val. ryto, o išeiti 17 val., net neišeidamas pietų, bet visą dieną savo darbo vietoje gaudyti varnas. Ir vargu, ar kontrolė išugdys drausmingumą bei atsakomybę, padidins jo kūrybiškumą. Jeigu to nėra, gali sekti kiekvieną jo darbo minutę, bet nieko nepasieksi“. Anot jo, įsprausti darbuotoją į rėmus – kažkoks keistas reikalavimas, kuris tampa vis labiau madingu, tačiau, jo manymu, gali būti pateisinamas tik gamyklose, kur darbas – labai apibrėžtas. Telšiuose nepasiteisino Elektroninė darbo laiko apskaitos sistema dar 2006 m. buvo sumontuota Telšių rajono savivaldybėje, antrojoje po Vilniaus. Telšių savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Gusarovas neslėpė, jog pas juos ši sistema nepasiteisino, nes nepavyko suvaldyti visos administracijos sistemos, sureguliuoti tabelius. „Nemažai skyrių yra išmėtyti po atsirus pastatus, o be to – vaikštoma ne vien pro tas duris, prie kurių įtvirtinta aparatūra“, - neslėpė K.Gusarovas. Kaimyninės Plungės rajono meras Albinas Klimas tvirtino, jog jiems dabar svarbiausia yra baigti savivaldybės pastato remontą, o tada, jeigu kaimynų patirtis parodys, jog sistema veikia efektyviai, tuomet pagalvosią apie jos įrengimą.
|
|
