|
|
|
Ūkininkas pabuvojo limuzinų tėvynėje
Šį rudenį ūkininkas Bronius Skersenskis iš Genčų, auginantis 60 mėsinių galvijų – limuzinų - bandą, kartu su Lietuvos mėsinių galvijų augintojų gerintojų asociacijos nariais lankėsi Prancūzijos Limožo regiono ūkiuose, kur prieš 120 metų ši galvijų veislė buvo išvesta. „Įsitikinome, jog vešliose Lietuvos pievose limuzinai ganosi sočiau, negu tėvynėje, o mūsų ūkininkai gyvena geriau, negu Prancūzijoje“, - pastebėjo B.Skersenskis.
Šimtametės ūkininkų dinastijos Prancūzijos viduryje esantis Limožo regionas – kalvotas, žemės ten – nederlingos ir nualintos jau ketverius metus vyravusios sausros. „Kai atvykome į ūkius, galvojau, kad laukai specialiai nupurkšti raundapu – taip viskas išdegę, ūkininkai – nuvarginti prastų metų, didelių kainų ir gerokai didesnių, negu pas mus, mokesčių“, - kalbėjo B. Skersenskis. Tokias išvadas jis padarė, per keturias kelionės dienas važinėjęs po Limožo limuzinų augintojų ūkius. „Ten įsikūrusios ištisos ūkininkų dinastijos, ūkiams – po 400 metų. Tačiau šiandien, mūsų akimis žvelgiant, jie atrodo gana varganai: ūkininkai tik užtaiso varvančius stogus, galvijams erdvės mažai: už mūro sienos - išsyk upelis, galvijai braido po purvą, srutas. Akivaizdu, kad ten nėra arba nepaisoma tokių griežtų reikalavimų dėl gyvūnų gerovės, kaip pas mus: Lietuvoje už tokį gyvūnų laikymą įvairios tarnybos ūkininkus būtų kelissyk „nurengę“, - įsitikinęs genčiškis, pirmasis Kretingos rajone prieš šešerius metus pradėjęs auginti limuzinų bandą. Iš jo bandos prieauglio Kretingos rajone buvo įveisti dar 2 ūkiai – Vydmantuose ir Plokščiuose, jo galvijų yra įsigijęs ir Seimo narys ūkininkas Kęstas Komskis. Viešėdamas Prancūzijoje, B.Skersenskis taip pat dalyvavo pasauliniame limuzinų aukcione, kur savo bandai atnaujinti jis rengiasi įsigyti veislinį bulių. Limuzinai – ilgaamžės karvės B. Skersenskis ir jo žmona Rima patikino, kad limuzinus jiedu apsisprendę auginti dėl to, kad žemė Tūbausiuose – akmenuota, grūdų auginti joje neįmanoma. „Tos žemės niekam kitam nepanaudosi, tik - ganykloms. Metus važinėjomės po Lietuvą, stebėjome ūkius, kol apsisprendėme auginti Kanados linijos beragius limuzinus“, - pasakojo R. Skersenskienė. Išsyk įsigiję 21 karvę ir 2 bulius, genčiškiai palaipsniui įveisė gausią limuzinų bandą: telyčias pasilieka veisimui, o prieauglį parduoda. Kiekvienas veislinis gyvūnas turi savo kilmės dokumentą. Į mėsos kombinatą, anot ūkininkės, patenka tik tie galvijai, kurie netinka veisimui. „O ir nurašytųjų mėsa ant eilinių žmonių stalo nepakliūva - teko girdėti, jog iškeliauja tiesiai į Kremliaus virtuves“, - sakė ji. Šios bandos kergimui naudojamas iš Vokietijos atvežtas bulius, kuris yra įvertintas trimis aštuonetais, aukščiausias įvertinimas gali būti 9. Tai jau elitiniai galvijai, kurių esti mažai. Prancūzijoje tokie elitiniai galvijai naudojami embrionams gauti. Taip gerinamos galvijų bandos. Sumitusios limuzinų karvės gali sverti iki 900 kg. jų mėsa kaupia labai mažai riebalų, todėl labai vertinama dėl kokybės bei skonio. Šis gyvulys bręsta 14 – 16 mėnesių, o kergiasi nuo 2,5 – 3 metų. Susikergusi karvė veršiuojasi po 9 mėnesių - veršeliai gimsta nuo 40 iki 80 kg ir jau po pusvalandžio laksto kaip zuikiai. Limuzinų veislės karvės, priklausomai nuo to, kaip laikomos ir kokio amžiaus kergiamos, gali būti ilgaamžės – atsivesti 15 – 20 veršiukų, ir net 10-metis bulius gali tikti veisimui. Ėdesiui limuzinai mažiau reiklūs, negu mūsiškės melžiamos karvės: vasarą jiems užtenka žolės ir laižalų, o žiemą šeriami šienainiu ir šienu. Penimi buliai papildomai gauna grūdainio, traiškytų grūdų mišinio ir kukurūzų siloso. „Geriausiai - netgi ligi 2 kg per parą – buliukas gali priaugti vasarą. Jie yra lauko gyvūnai ir galėtų visus metus misti vien žole“, - pabrėžė B.Skersenskis. „Limuzinai nėra įnoringi gamtos sąlygoms, - savo gimtinėje jie gali būti paliekami ganyklose net žiemą. Ne temperatūra lemia, kiek ilgai rudenį galvijai gali būti ganyklose, bet - drėgmė ir purvas. Todėl mes įprastai į tvartus juos suvarome lapkričio vidury, o išleidžiame pavasarį, kai išdžiūsta pievos“, - pabrėžė ūkininkai. Tačiau limuzinams dėl jiems būdingo laukinio charakterio net ir žiemojant tvartuose yra reikalingas mucionas - aptvaras lauke, kad šie galėtų išeiti pavaikščioti. Bandoje juntama hierarchija R.Skersenskienė, puikiai pažinodama kiekvieną savo bandos gyvūną, galėtų valandų valandas pasakoti apie jų charakterį, gyvenseną. „Bandoje yra visokių, kaip ir žmonių bendruomenėje – ir tėvas, motina, ir auklė, akušerė, policininkas, - juokavo ji. – Kiekvienas gyvūnas turi savo pareigas ir stropiai jas vykdo, išskyrus tėvą. „Tėvas“ tris dienas neėdęs, negėręs meilinasi patelei – glaustosi, laižo, netgi gulasi šalia, kol susikergia, o po to ji jam nebeįdomi. „Policininkas“ neįleidžia į savo teritoriją šunų, katinų, ypač nemėgsta mažų vaikų – visų, kurie mažesni už juos, ir ypač – jei bandoje yra apsiveršiavusių karvių. Jie gerai jaučia žmogaus adrenalino kiekį - juo žmogus baikštesnis, juo labiau jam parodo savo galią“. Limuzinai, kaip ir laukiniai gyvūnai, turi ypatingą motinystės jausmą. „Sykį, skinant prie tvoros obuolius, - pasakojo ūkininkė, - viena karvė žiūri, baubia, tarytum kviestų ateiti. Einu, žiūriu: jauna karvė sunkiai veršiuojasi – pasirodo, tai ir norėjo man pranešti „akušerė“ . Prie tokios karvės negalima eiti artyn, nes jai sutriktų natūralus veršiavimosi procesas. Ir kitos karvės nuo jos atsitraukia, palikdamos ramybėje, o kai apsiveršiuoja, visos apspinta, džiaugiasi, laižo veršiuką“. Limuzinų patelės ir nuovalas susitvarko pačios: kaip ir laukiniai gyvūnai, apsiveršiavusios jos nepalieka nieko, kas priviliotų plėšrūnus. Bronius papildė, kad žmogui išvis nepatartina kištis į šio gyvūno bei jo genties gyvenimą: „Juo gyvulys arčiau žmogaus, tuo blogiau jam pačiam – su tokiu blogiau elgiasi visa banda. Bandoje juntama hierarchija – ne pagal amžių, bet pagal autoritetą: yra tokių, kurie pirmi paėda ir pirmi pasirenka vietas atsigulti. Jeigu dėl įnoringo laukinio būdo gyvūnas įneša destrukcijos į bandą, toks gyvūnas išsyk iškeliauja į mėsinių gretas“, - patikino jis. * Limuzinų veislės karvės yra rudos, pagrindinis šios veislės atitikmens reikalavimas yra šviesus nosies “veidrodėlis” ir šviesiai gelsvos kojos bei ausų galiukai. Jų galva santykinai maža, palyginus su ilgu liemeniu, kojos – trumpos.
|
|
