|
|
|
Naujas iššūkis – atvirumas visuomenei
„Sieksiu pagerinti žmonių aptarnavimo kokybę. Nesakau, kad ji dabar bloga, tačiau manau, kad žmonėms būtų galima ir paprastesne, jiems suprantama kalba paaiškinti teismo sprendimo ar nuosprendžio esmę, supažindinti su mediacijos nauda ar būsimo bylinėjimosi pasekmėmis“,- įsitikinęs naujasis Kretingos rajono apylinkės teismo pirmininkas Erikas Jurgutis.
Iki šiol šio teismo teisėju aštuonerius metus dirbęs E.Jurgutis į vadovaujančias pareigas buvo paskirtas antradienį Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretu. Šalies vadovė, asmeniškai pabendravusi su E.Jurgučiu, pritarė Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos vertinimui, kad jis yra vertas užimti Kretingos rajono apylinkės teismo pirmininko postą. Prezidentės sprendimui pritarė ir Teisėjų taryba. Prisipažinęs, kad toks įvertinimas buvo geras savo darbo ir gebėjimų patikrinimas, suteikęs daugiau pasitikėjimo savimi, E.Jurgutis, tapęs teismo pirmininku, teigė ketinantis pagerinti visuomenės aptarnavimo kokybę. - Kaip tai įgyvendinsite? - „Pajūrio naujienos“ pasiteiravo E.Jurgučio. - Ketinu įgyvendinti „vieno langelio“ principą – taip bus patogiau ir interesantams, ir teismo darbuotojams. Be to, teismas, nors ir negali teikti teisinių konsultacijų, manau, kad turėtų žmonėms suprantama kalba paaiškinti apie įvairias teisines procedūras. Šiuo atveju tinka kalbėti ir apie mediaciją – ginčų sureguliavimo procedūrą, kuri baigiasi šalių taika. Kartais paprastai žmonėms paaiškinus, kokios laukia teisinės pasekmės besibylinėjant su kaimynais ar giminaičiais, jie palankiau vertina teisėjo pasiūlymą susitaikyti. Juk būna atvejų, kai teismui baigus bylą, nė viena šalis netampa laimėtoju – kiekviena yra truputį teisi ir truputį neteisi. Tai kodėl teismui nepadėjus abiem konflikto pusėms rasti kompromisą? Abejoju, kad advokatas šitai pasiūlytų. - Kaip manote, kas dar padėtų pagerinti teismo įvaizdį – juk korumpuoti teisėjai ir supuvusi teisėsauga buvo dažnai akcentuojama problema net ir priešrinkiminėje seimūnų agitacijoje. - Ypač skaudu, kai apie tai kalba buvusi teisėja, o vienas korupcijos atvejis būna pritaikomas visiems teisėjams. Tai neteisinga. Pas mus nėra korupcijos ir negali būti – juk mūsų apylinkės teismo sprendimus ir nuosprendžius kontroliuoja aukštesnieji teismai, kuriems bylos baigtį apskundžia pralaimėjusioji šalis. Net Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai pripažįsta, kad apylinkių teismų nutartys, nuosprendžiai ir sprendimai būna patys teisingiausi – mes siekiame apklausti visus su byla susijusius liudininkus, įsigilinti į esmę, ir verdiktą priimame tik vadovaudamiesi įstatymu. Mes žinome, kad mūsų darbas yra kontroliuojamas, ir elgtis kitaip, negu numato įstatymas, negalime. Negali būti kalbos ir apie bylų vilkinimą – bylos registruojamos elektroninėje duomenų bazėje, kurioje matyti visi „degantys“ terminai. Kiekvienas teisėjas turi pasiaiškinti, jei jo nagrinėjama byla tęsiasi ilgiau kaip pusę metų. Be to, teisėjų darbas yra vertinamas kas penkerius metus – tuomet yra analizuojami ir vertinami panaikinti ir pakeisti sprendimai (plačiąja prasme) prašoma TEISĖJUS pasiaiškinti dėl aukštesnių teismų panaikintų ar pakeistų sprendimų. - Kaip vertinate siūlymą į teismų darbą įtraukti visuomenės atstovus, vadinamuosius tarėjus? - Mes esame už – gal tai sustiprintų visuomenės pasitikėjimą teismais. Nors ir dabar daugumą teismo posėdžių gali laisvai stebėti visuomenė, o per posėdžius daromas garso įrašas. Manau, kad su teismų darbu reikėtų labiau supažindinti ir mokinius – jiems galėtume surengti ne tik atvirų durų dienas. Galbūt labiau susipažinę su teismų darbu, jie ne tik turės daugiau teisinių žinių, bet ir nuspręs siekti teisininko karjeros. - O kokie pasikeitimai laukia teismo darbuotojų? - Vieni kitus puikiai pažįstame, kolektyvas yra geras, ir žinau, kad nė vienam darbuotojui nereikės rodyti pirštu, ką jis turėtų atlikti – visi išmano savo darbą. Šiuo metu mūsų teismas turi aukštesnį negu vidutinį, lyginant su kitais šalies apylinkių teismais, darbo krūvį. Tačiau esame vieni pirmaujančių, kalbant apie naudojimąsi LITEKO duomenų baze, kur vedamos elektroninės bylos. Ateityje planuojama visai atsisakyti popierinių bylų, į elektroninę erdvę perkelti ir bylų archyvus.
|
|
