Plės geležinkelį, statys aplinkkelį

Geležinkelio Kretinga-Kūlupėnai apie 8 km ilgio ruože bus tiesiamas naujas kelias traukiniams, ir tuo pačiu bus įrengtos garsą slopinančios sienelės. Dar šį – spalio – mėnesį Susisiekimo ministerija pasirašys sutartį su rangovu, kuris statys aplinkkelį į Palangą, nuo Klaipėdos-Liepojos ir Šiaulių-Palangos kelių žiedinės sankryžos Liepojos link.

(Iš kairės) Juozas Mažeika, Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas, tarybos narys Almantas Skruibys su Eligijumi Masiuliu prie kelio į Darbėnus skaudžiomis nelaimėmis pažymėtos geležinkelio pervažos.

Aplinkkelį, kuris išspręs susisiekimo su Palanga problemas, kurios kyla kasmet, kai ši sankryža uždaroma dėl tarptautinių automobilių lenktynių. Šias naujienas pranešė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, praėjusią savaitę lankydamasis Kretingoje.

Savivaldybėje su rajono vadovais, tarybos nariais, seniūnais susitikęs ministras teigė, jog antrojo kelio ruože Kretinga-Kūlupėnai įrengiant sankasą bus rekonstruoti šiame ruože esantys tiltai. Kelio tiesimo darbus planuojama pradėti jau ateinančiais – 2013 – metais. Šio projekto vertė – apie 122,64 mln. Lt. Projektui lėšas skiria ES.

Aplinkkelį į Palangą planuojama pastatyti per 18-24 mėnesius. Aplinkkelis, kurio vertė - apie 120 mln. Lt, bus statomas už privačias lėšas. „Įmonė nuties aplinkkelį, 20 metų jį prižiūrės. Per tuos 20 metų valstybė su ta įmone atsiskaitys“, - aiškino E. Masiulis.

Ministras pritarė tarybos nario Antano Puodžio siūlymui, kad gatvių, kelių tiesimo bei renovacijos darbus vykdytų vienas užsakovas ir nebūtų skaidomos darbams atlikti skiriamos lėšos. „Ta pati Klaipėdos gatvė, važiuojamąją dalį tiesia Kelių direkcija, šaligatvius, apšvietimą daro Savivaldybė. Tai Savivaldybė, tai Kelių direkcija pinigų neturi. Dar viena laimė, kad šioje gatvėje Savivaldybės ir Kelių direkcijos konkursus darbams atlikti laimėjo vienas ir tas pats rangovas. Reikėtų apjungti pinigus į vieną krūvą, tiek Savivaldybei, tiek Kelių direkcijai skiriamus iš to paties valstybės iždo, ir rangovą vieną tokiems darbams parinkti“, - kalbėjo A. Puodys. E. Masiulis pripažino, jog dėl tokio neracionalaus darbų ir lėšų išskaidymo stringa kelių bei gatvių tiesimo ir renovacijos projektai visoje valstybėje. „Šita problema kyla dėl turto priklausomybės: šaligatviai priklauso savivaldybėms, važiuojamoji dalis – Automobilių kelių direkcijai. Esame įpareigoję teisininkus išsiaiškinti, kaip visa tai sujungti į viena“, - sakė ministras.

E. Masiulis užsiminė apie numatomą šalies kelių tarnybų tinklo reorganizaciją, pagal kurią iš 11 valstybinių kelių priežiūros įmonių likti turėtų 6, iš 10-ies regioninių – 5, o 47 kelių tarnybos išliktų visos. Keistųsi ir visų jų pavaldumas – regioniniai padaliniai paklustų šalies Automobilių kelių direkcijai.

Ministras pats pripažino, jog šalies vietiniai keliai yra apleisti, o magistraliniai jau ganėtinai gerai sutvarkyti. „Perspektyvoje didesnė iš ES šalies keliams gauti numatomų pinigų dalis turėtų būti skirstoma per regioninį fondą ir taip atitektų savivaldybių vietinės reikšmės keliams. Štai lenkai lėšas keliams dalija pusiau – po lygiai vietiniams ir magistraliniams. Laikas ir mums keisti šią proporciją vietinių kelių naudai“, - kalbėjo E. Masiulis. Jis pastebėjo, jog planuojama didžiausia investicija į magistralinį kelią yra kelio ViaBaltika į Marijampolę išplėtimas nutiesiant dar dvi papildomas juostas.

Ministras žadėjo, jog kitąmet dėl 140 mln. Lt išaugsiančio šalies kelių fondo, keliais šimtais tūkstančių litų šioms reikmėms daugiau gaus ir Kretingos rajono savivaldybė.

J. Mažeika priminė ministrui kraupias avarijas geležinkelio pervažose mūsų rajone ir kretingiškių prašymą ties pervažomis įrengti užtvarus. E. Masiulis sakė, jog reikia tartis su geležinkelininkais ir šią problemą išspręsti projektuojant bei tiesiant naują kelio Kretinga-Kūlupėnai ruožą.

• Rašyti komentarą (18)