Problemų yra, bet jų nėra

Tokios pozicijos laikėsi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, kuris praėjusią savaitę viešėdamas Kretingoje susitiko su pedagogų bendruomene. Šiai vardijant problemas dėl nepakankamo finansavimo ir netobulos mokinio krepšelio skaičiavimo metodikos, G.Steponavičius tuo nelabai norėjo patikėti ir mokytojams jų profesinės dienos proga palinkėjo būti šiuolaikiškiems bei suprasti švietimo reformų naudą.

Švietimo ir mokslo ministrą Gintarą Steponavičių (pirmas dešinėje) pasitiko Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos direktorius Julius Gindulis (kairėje), ministrą į susitikimą su rajono švietimo bendruomene lydėjo tarybos narys Almantas Skruibys bei rajono administracijos direktorius Virginijus Domarkas.

Į Kretingą atvykęs, kaip pats sakė, patikrinti švietimo įstaigų gyvenimo pulsą, G.Steponavičius pristatė per savo 4 metų kadenciją nuveiktus darbus. Tai, anot jo, didelio masto mokyklų aprūpinimas, mokytojų darbo vietų kompiuterizavimas.

„Nesakau, kad švietimo srityje viskas vyksta sklandžiai ir nesama įtampos, ypač – dėl finansavimo. Mokinių skaičiaus mažėjimas yra skaudi rykštė, dėl kurios mažėja mokyklų, kartu – ir mokytojų darbo krūvis, krenta jų pajamos. Tačiau vis tiek turime dirbti prasmingą darbą ir eiti koja kojon su laikmečiu. Kretingos rajonas yra vienas aktyviausiai įgyvendinančių mūsų bendrą tikslą – įdiegti principą „mokykla – be popierinių dokumentų“. Kretingos rajonas jau nemažą dalį dokumentų yra perkėlęs į elektroninę erdvę. Mokytojas turi pereiti į tą terpę, kur telkiasi jaunimas, kur jis gali būti atpažįstamas. Reikia suprasti, kad tai jūs darote ne tik dėl vaikų, bet ir dėl savęs, savo tobulėjimo. Suprantu, kad išgirdus apie naujoves norisi užtraukti rankinį stabdį, tačiau mokytojo profesija tuo ir žavi, kad ji suteikia galimybę augti pačiam“,- kalbėjo G.Steponavičius, pridūręs, kad džiaugiasi, jog ministerijos ir Savivaldybės pozicija sutampa ir dėl įstaigų vadovų kaitos, taip siekiant, kad mokykloms vadovautų tikri savo srities lyderiai.

Jis tvirtino, kad mokytojas bus skatinamas ne kuo daugiau žinių suteikti vaikams, tačiau jiems padėti patiems tas žinias atrasti, ir ragino mokytojus rinktis tokius mokymo metodus, kurie sužadintų mokinių motyvaciją mokytis. Pripažinęs, kad buvo paskubėta įgyvendinant naująją stojimo į aukštąsias mokyklas tvarką, kuri sulaukė visuomenės pasipiktinimo, G.Steponavičius teigė: „Bet tai – prasmingi pakeitimai. Jie – vaikų labui. Pavyzdžiui, tai, kad reikės laikyti užsienio kalbos egzaminą, yra suprantamas dalykas: universitetai yra tarptautinės bendruomenės dalis, studentai dalyvauja mainų programose, o paskaitų atvyksta skaityti dėstytojai iš kitų šalių. Be to, neretai studentams prireikia mokytis iš studijų medžiagos, kuri yra užsienio kalba“,- reformos priežastis vardijo G.Steponavičius.

Kretingos rajono meras Juozas Mažeika išsakė problemą dėl švietimo įstaigų finansavimo. „Neužtenka lėšų ne tik mažoms mokykloms, bet ir toms, kurios turi daug mokinių, turi visiškai užpildytus klasių komplektus. Dėl lėšų stygiaus „karpome“ net bendrojo ugdymo planą. Todėl daryčiau išvadą, kad ne tik krepšelio suma yra per maža, bet ir pati sistema yra ydinga, ją reikėtų keisti“,- išdėstė J.Mažeika, išsakęs nuogąstavimą, kad ar dėl to, jog pačios nebeišsilaikys, neteks uždaryti tų mokyklų, kurios dabar yra arba dar bus renovuojamos.

Nors rajono merui pritarė ir susitikime dalyvavę pedagogai, tačiau G. Steponavičius nenorėjo su tuo sutikti – anot jo, problemos kyla dėl mažos mokinio krepšelio sumos, o ne dėl metodikos trūkumų. Tačiau valstybei keliantis iš sunkmečio, vylėsi G.Steponavičius, gerės ir švietimo įstaigų finansavimas. Atsakydamas į mero klausimą dėl mokyklų uždarymo, G.Steponavičius teigė, jog tai visų pirma esąs „ne pinigų, o vaikų ugdymo kokybės klausimas“ – tik esant sukomplektuotoms klasėms, mokiniams užtikrinamas dalykų pasirinkimas. „Padarėte reveransą karteniškiams – nekritikuoju to, nes tarybos nariai turėjo tokią teisę, tačiau reikia ir sisteminio požiūrio: nepriėmus sprendimo dėl vienos mokyklos, kenčia kitos“,- teigė G.Steponavičius.

Susirinkusiems rajono švietimo įstaigų vadovams ir pedagogams G.Steponavičius pranešė, kad ikimokyklinių įstaigų finansavimo sistema bus dar labiau priartinta prie mokyklų: nuo 2013 metų sausio bus padidintas ikimokyklinuko krepšelis, finansuojant nebe 4, o 8 pedagogų darbo valandas. Taigi nuo vaikų skaičiaus priklausys, ir kiek pinigų teks konkrečiai ikimokyklinei įstaigai.

Mokinio krepšelio sistema, tikimasi, nuo kitų metų rugsėjo 1-osios, bus perkelta ir į neformalų ugdymą – šią metodiką eksperimentine tvarka jau taiko kai kurios šalies savivaldybės ir, anot ministro, sulaukta teigiamų rezultatų. Įgyvendinant principą „pinigai paskui vaiką“, ministro teigimu, siekiama, kad atsiras kone dvigubai daugiau vaikų, lankančių kokius nors būrelius.

Kretingos meno mokyklos direktorius Bernardas Anužis pasisakė, kad jo vadovaujama įstaiga apima kone 90 proc. vaikų, kurie turi gebėjimų menui, ir išreiškė nuostabą, kokio dar didesnio vaikų aktyvumo norima sulaukti. Į tai G. Steponavičius atsakė, kad nauja neformalaus ugdymo finansavimo sistema siekiama, kad įvairius būrelius, užsiėmimus lankytų ne tik motyvuoti vaikai, apie kokius ir kalba B.Anužis, bet ir tie, kurie laiką leidžia gatvėse. „Turime išgaudyti tuos mokinius, kurie būriuojasi pakampiuose, vartoja kvaišalus, kurie, galima sakyti, yra ant pražūties ribos. Pedagogai, nevyriausybinės organizacijos turi siekti juos sudominti kokia nors veikla, įtraukti į ją. Pavyzdžiui, Panevėžyje, kur jau įgyvendinamas šis finansavimo modelis, atsirado 120 naujų būrelių“,- teigė G.Steponavičius.

• Rašyti komentarą (6)