Šaltalankis – gintarinis stebuklas sveikatai

Įprasta manyti, kad atėjus rudeniui, pasibaigia ir uogų sezonas – vyšnios, mėlynės, braškės, avietės - jau sušaldytos ar išvirtos uogienės. Tačiau prasidėjus darganoms, prisirpsta ir paskutinės uogos, savyje sukaupusios itin stiprių galių. Tai – šaltalankis, kurį medicinos žinovai net vadina gintariniu stebuklu.

Jurgita ir Mindaugas Jurgučiai šaltalankius augina ekologiškai. Todėl drąsiai produkciją siūlo kitiems, be šių uogų produktų neįsivaizduoja ir savo kasdienio raciono. Ypač šaldytus šaltalankius mėgsta jų mažiausias sūnus Astijus.

Ekologišką šaltalankių ūkį turintys kretingiškiai Jurgita ir Mindaugas Jurgučiai šaltalankio uogas naudoja ne tik šeimos reikmėms, bet ir rekomenduoja kitiems. Pasak ekologiško ūkio savininkų, šaltalankio uogomis ar jų produktais galima įveikti ne vieną negalavimą ir net prailginti gyvenimą, jaunystę.

„Šaltalankių vaisiuose yra ypač daug vitaminų ir biologiškai veiklių medžiagų, taip reikalingų žmogui. Gydomosios šaltalankio savybės žinomos jau nuo seno. Senieji Sibiro gyventojai šaltalankius vadindavo sibiriniais ananasais – mat šios uogos saldžiarūgštės ir turi savotiško ananasų aromato. Senovės Graikijoje jaunomis šaltalankių šakelėmis ir lapais gydydavo arklius – po gydymo jiems pradėdavo žvilgėti kailis“, - pasakojo jau keletą metų gydomosiomis šaltalankių savybėmis besidominti J.Jurgutienė.

Ji kartu su vyru ekologišką šaltalankių ūkį įkūrė prieš šešerius metus – šaltalankių krūmai veši atokioje pamiškėje, kur aplinkui nėra tręšiamų laukų. Toks ūkis Kretingos rajone – vienintelis, o ir Žemaitijos regione jų - vos keletas. Kiekvieną rudenį J. ir M.Jurgučiai į šaltalankių laukus išvyksta kartu su savo 16-mečiais sūnumis Edvinu ir Arnoldu. Šeima karpo itin vaisių gausias šakas – tik tarsi burbuolė uogomis aplipusi šaltalankio atžala yra produktyvi.

Nukarpytas šakas su uogomis Jurgučiai kuo greičiau krauna į šaldiklius – staiga užšaldyti vaisiai geriausiai išlaiko visas naudingąsias savybes. Taip apdorotos uogos vitaminų nepraranda visus metus.

„Šaltalankių vaisiuose yra karoteno, C, E, F, PP ir B grupės vitaminų, folio rūgšties, gliukozės, sacharozės, riebalų, geležies, boro, mangano, organinių rūgščių, rauginių medžiagų. Uogose itin daug vitamino E, kuris saugo organizmą nuo senėjimo. O štai vitaminas F reguliuoja medžiagų apykaitą. Liaudies medicinoje gydymui yra naudojamos visos šaltalankių dalys. Tačiau daugiausiai gydomųjų savybių turi šaltalankių vaisių sultys ir aliejus“, - sakė J.Jurgutienė.

Šaltalankių vaisiai ir sultys gerina virškinimą, saugo nuo trombozės, stiprina plaukų šaknis. Manoma, kad šie produktai geriausiai apsaugo ir gydo nuo avitaminozės. Vos pusė stiklinės sulčių per dieną veikia raminamai, šalina fizinį ir protinį nuovargį, gerina regėjimą, reguliuoja medžiagų apykaitą, padeda gyti opoms, mažina arterinį kraujospūdį.

„Šaltalankių uogų patariama valgyti, jei yra sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas, dažnai užkietėja viduriai, esant vištakumui, sergant išemine širdies liga, hipertenzija ir avitaminoze“, - ligas vardino J.Jurgutienė.

Pasak jos, pasigaminti šaltalankių sulčių - visai paprasta: nuplautas ir nuvarvintas uogas reikia sumalti ir išspausti sultis. Į litrą sulčių dedama 600-700 gramų cukraus, išmaišoma ir išpilstoma į tarą. Sultys laikomos vėsioje vietoje. O štai sergantiems uždegiminėmis burnos gleivinės ligomis patariama gydytis tokiu mišiniu: lygiomis dalimis sumaišomos morkų ir šaltalankių sultys, įdedamas šaukštelis medaus – šiuo mišiniu skalaujama burna.

„Tik nereikia pamiršti, kad šviežiomis šaltalankių uogomis ir sultimis nevalia piktnaudžiauti tiems, kurie serga opalige ir šlapimo pūslės akmenlige. Tokiu atveju sultis geriau gerti pakaitintas. Jas reikia pavirinti iki 70 laipsnių karščio.

Šaltalankio uogos naudingos ir mažyliams. Ne tik skanios, bet ir padeda išvengti peršalimo, virusinių ligų.

Kadangi uogose gausu aliejaus, iki virimo neužkaitintos sultys tikrai nepradės rūgti ir bus išsaugojusios visas naudingąsias savybes“, - teigė J.Jurgutienė.

Ji kol kas dar negamina itin vertinamo šaltalankių aliejaus. Tačiau šio vertingo produkto galima pasigaminti ir namuose.

„Šaltalankių aliejus slopina skausmus, gydo skrandžio opas, odos ir gleivinės spindulinius pažeidimus, nudegimus, pagreitina pažeistų vietų epitelinio audinio susidarymą ir gijimą. Aliejumi gydomi nušalimai, pragulos, pūliuojančios ir ilgai negyjančios žaizdos. Šaltalankių aliejumi galima tepti suskeldėjusią odą, pažeistą burnos ertmės gleivinę. Ginekologijoje šaltalankių aliejus naudojamas lytinių organų uždegimams ir gimdos kaklelio erozijai gydyti“, - pasakojo J.Jurgutienė.

Anot jos, yra ne vienas šaltalankių gamybos būdas, kurį galima pritaikyti ir namuose. Galima išspaustas šaltalankių vaisių sultis palaikyti vėsioje vietoje ir nupilti paviršiuje susikaupusį aliejų. Toks laikomas pačiu vertingiausiu.

Taip pat galima sudžiovinti šaltalankių išspaudas, jas sumalti ir užpilti saulėgrąžų arba alyvuogių aliejumi santykiu 2:3. Užpilą reikia palikti trims savaitėms, retkarčiais pamaišant.

„Galima sutrintas uogas užpilti vandeniu santykiu 1:10. Į litrą šio antpilo pilama pusė stiklinės cukraus ir šaukštas mielių. Mišinį reikia tris paras laikyti 40-50 laipsnių temperatūroje. Į mišinio paviršių iškilusį aliejų reikia nugriebti mediniu šaukštu. Šaltalankių aliejų patariama laikyti tamsiuose induose, geriausiai – vėsioje vietoje, mat laikomas šiltai aliejus apkarsta. Šio naudingo produkto nepatartina vartoti, jei žmogus viduriuoja, serga kepenų ir kasos ligomis“, - perspėjo J.Jurgutienė.

Aliejumi naudinga du kartus per dieną tepti tonziles, jei kamuoja tonzilitas. Sergantiems chroniška sloga, patariama porą kartų per dieną aliejumi tepti nosies gleivinę.

Jei kamuoja skrandžio ir dvylikapirštės opa, rekomenduojama gerti po šaukštelį šaltalankių aliejaus 2-3 kartus per dieną pusvalandį prieš valgį. Taip gydytis, taipogi laikantis dietos, patariama tris mėnesius. Tačiau J.Jurgutienė įspėjo, kad jei gydantis šaltalankiais ima dažnai pykinti, dusinti, aliejaus reikėtų nebevartoti.

Šaltalankių aliejumi taip pat galima tepti išangės įtrūkimus, tiesiosios žarnos opą, tepti uždegimo pažeistas dantenas.

„Naudingos ne tik šaltalankių uogos bei sultys, bet ir lapai. Jų nuoviras malšina sąnarių skausmus. Saujelę lapų užpilkite vandeniu, kad šis lapus vos, vos apsemtų ir pavirkite 10 minučių ant silpnos ugnies, nukoškite. Šiuo šiltu nuoviru trinkite skaudamus sąnarius prieš miegą. Šaltalankių nuoviras gelbsti ir norint sustiprinti plaukų šaknis, sustabdyti slinkimą.

Reikia 100 gramų vaisių ir šakelių užpilti puse litro vandens, pavirti 5 minutes ant lėtos ugnies, atvėsinti ir nukošti. Šio užpilo rekomenduojama gerti po ketvirtadalį stiklinės 3 kartus per dieną. Patariama tuo pačiu nuoviru kasdien prieš miegą įtrinti plaukų šaknis. O štai mažyliams geriausia duoti sušaldytas uogas – tada vaikai valgo jas lyg ledus, nejausdami rūgštaus skonio, todėl noriai. Mano vyresnieji net juokauja su mažuoju broliu – jei valgysi uogas, niekad nesirgsi ir teks eiti į mokyklą. Iš tiesų, mažylis dvejų metų, o dar nėra rimtai sirgęs“, - sakė J.Jurgutienė.

• Rašyti komentarą (11)