|
Kretingos dvarui – senamiesčio dvasią
Šį rudenį savo veidą pakeitė dar vienas iš senojo Kretingos dvaro statinių – XVIII a. pab. – XIX a. pr. statytas ūkvedžio namas.
Birželį, prasidėjus ūkvedžio namo renovacijos darbams, pirmiausiai buvo sutvirtinti pamatai, užklotas naujas stogas. Šiuo metu vyksta skardinimo darbai. „Kitąmet užbaigsime tik šio objekto išorės fasado renovaciją, - tam iš Ūkio ministerijos buvo gauta 1,2 mln. Lt. O išorės bei vidaus inžineriniams tinklams pakloti, infrastruktūrai sutvarkyti bei vidaus įrangai dar reikės apie 2 mln. Lt“, - tvirtino Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė. Ūkio ministerijai pateiktoje paraiškoje prašyta 4 mln. Lt – tikėtasi vienu metu atkurti ūkvedžio namą ir buvusios spirito varyklos pastatą. Tačiau gavus minimalią sumą, prioritetas buvo atiduotas ūkvedžio namo renovacijai. „Ūkvedžio namas unikalus tuo, kad jis sumūrytas iš lauko akmenų, - tokia statyba būdinga Vakarų Lietuvos dvarams. Ant vienos sienos išlikęs freskos fragmentas su augalinių motyvų mozaika. Dabar tik užkonservuosime vieną šios sienos fragmentą, - o tam, kad būtų atkurta visa freska, dar reikėtų apie 0,5 mln. Lt, - kalbėjo V.Kanapkienė. - Manoma, kad ūkvedžio namo sieną tapė tas pats dailininkas, kuris buvo pakviestas į rūmus dekoruoti Tiškevičių rūmų koplyčią. Yra duomenų, jog šiame name, kol vyko dvaro rūmų remontas, buvo apsigyvenusi ir grafienė Sofija Tiškevičienė“. Galutinai užbaigus statinio renovaciją, į jį persikeltų muziejaus administracija, o rūsyje įsikurtų krašto istorijos ekspozicija nuo XVI a. iki šių dienų. O atlaisvėjusiuose dvaro rūmuose būtų įrengtos muziejaus ekspozicijų salės. Ūkvedžio namo, kaip ir kitų atkurtų dvaro statinių – rūmų, vandens malūno - renovacijos darbus atlieka bendrovė „Pamario restauratorius“. Šalia jau atkurto vandens malūno Kretingos muziejaus ir Savivaldybės iniciatyva vyksta ir dvaro šiltnamių ūkio katilinės renovacija. Šio pastato, kuriame įsikurs Amatų centras, atkūrimo darbams paskirta 690 tūkst. Lt. Kitąmet gegužę duris atversiančiame Amatų centre turėtų veikti kultūros paveldo ekspozicija ir demonstruojami amatai: duonkepėje kepama duona, vyktų keramikos, tekstilės, medžio drožybos, audimo užsiėmimai. „Į Amatų centrą persikeltų ir muziejaus kasos, iš čia lankytojai galėtų pradėti ekskursiją po dvaro pastatus“, - sakė V.Kanapkienė, pabrėždama, jog prieš kelerius metus pradėti Kretingos dvaro atkūrimo darbai jau įgauna pagreitį. Ji neslėpė, jog puoselėjanti tokią Kretingos dvaro viziją - ši istorinė vieta atgimsta ir tampa Kretingos senamiesčiu – nuo sankryžos palei paminklinę dvaro tvorą rūmų link vestų pėsčiųjų takas, kur vyktų prekyba suvenyrais, grotų gatvės muzikantai. Manoma, kad buvęs „lazaretas“, kuriame grafaitė Marija Tiškevičiūtė buvo įkurdinusi pirmąjį Lietuvoje vaikų darželį, iškeldinus ir suteikus gyvenamąjį plotą dabar jame gyvenančioms šeimoms, ateityje galėtų tapti Kretingos dailininkų kūrybos namais.
|