|
|
|
Skelbiasi šeimininkais, tačiau nesitvarko
Kretingos miesto seniūnija pakilo į kovą su apleistų sklypų šeimininkais. Apžiūrimi sklypai, ieškoma jų savininkų, siunčiami pranešimai apie privalomą teritorijų šienavimą. Tačiau seniūnas Stanislovas Juknevičius pastebi, jog šioje kovoje neretai laimi piktybiškumas – sklypų šeimininkai nereaguoja į prašymus susitvarkyti, nebepadeda ir baudos. Akis bado pusę žmogaus ūgio siekiančios žolės Šventosios gatvės ir Žemaitės alėjos sandūroje, neišbrendami krūmynai Tiekėjų gatvėje, ant geležinkelio bėgių gulantys šabakštynai. Pasak S.Juknevičiaus, vaikantis netvarkingų sklypų savininkų, komunalininkams tenka atlikti dar ir papildomų darbų. „Sklypų šeimininkai yra pamiršę, kad turi ne tik teises į savo teritoriją, bet ir pareigas. Yra numatyta, kad žemė turi būti naudojama pagal paskirtį. Vadinasi, namų valdoje negali augti piktžolės kaip ir komercinės paskirties sklypuose. Sklypų šeimininkai bent kartą per metus sklypus privalo nušienauti.
Šiemet suintensyvinome tuščių sklypų priežiūrą – dalis savininkų tik įspėti savo teritoriją nusišienauja. O atsiranda tokių, kurių neįmanoma surasti arba kuriems net bauda nieko nereiškia“, - kalbėjo S.Juknevičius. Seniūnas pateikė pavyzdį – Tiekėjų gatvėje esančio 8,5 ha sklypo įgaliotasis asmuo Pranas Vilkauskas nepaiso nebe pirmo įspėjimo susitvarkyti teritoriją, teisindamasis krize ir sunkmečiu.
Tokių besiteisinančių yra ir daugiau: sklypo, pažymėto Laisvės g. 30 numeriu, nešienauja Piotras Gulenkovas, Marijona Rašinskienė, sklypą įsigijusi Tiekėjų g. 43. Seniūnijos prašymų nepaiso Parko gatvėje nuosavybę turintis Donatas Barkus, Šventosios gatvės ir Žemaitės alėjos sandūroje sklypą įsigijęs Vladimiras Smirnovas, bendrovė „Renostera“, ketinusi statyti daugiabutį Mėguvos g. 13 ir beveik 42 ha Kretingos mieste valdanti įmonė „Lietuvos geležinkeliai“.
„Žemaitės alėja, Tiekėjų, Klaipėdos gatvės yra tie keliai, kurie reprezentuoja Kretingą, jais pravažiuoja daugiausia keleivių. Todėl šiose gatvėse esančių sklypų priežiūrai skiriame daugiausia dėmesio, čia susiduriame ir su daugiausia problemų. Visi teisinasi lėšų stygiumi – ar tai būtų didžiulė „Lietuvos geležinkelio“ bendrovė, ar privatūs asmenys. Todėl ir želia bėgiai, ir nenušienaujamos pievos miesto ribose“, - situaciją apibūdino S.Juknevičius. Jis įžvelgia ir kitą problemą: dalis sklypų dar yra neprivatizuoti, todėl jiems tvarkyti skiriamos lėšos, už kurias būtų galima dar labiau gražinti miestą, daugiau pinigų skirti gatvių apšvietimui. „Savivaldybė turėtų kuo greičiau daryti detalųjį miesto planą ir parduoti dalį sklypų. Taip miesto biudžetą papildytų lėšos, kurias būtų galima skirti problemoms spręsti. Be to, iš miesto tvarkymo lėšų nebereikėtų šienauti milžiniškų plotų, jie pereitų naujų šeimininkų žinion. Visų sklypų šeimininkų fiziškai nespėjame įspėti ir kontroliuoti, todėl prašome ir kretingiškių pilietiškumo. Jei šalia sklypas – neprižiūrimas ir nešienaujamas, praneškite seniūnijai adresą ir savininko kontaktus“, - prašė S.Juknevičius. Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus vedėjas Dalius Vitkus įspėjo, kad už nešienaujamą ir netvarkomą sklypą jų tarnyba turi teisę skirti baudą. Iš pradžių sklypo savininkai perspėjami ir paprašomi teritoriją nusišienauti. Įspėjimo nepaisant, pirmą kartą galima paskirti 125 Lt baudą. Į prašymą susitvarkyti nereaguojant piktybiškai, numatoma bauda – 250-500 Lt. Prireikus į pagalbą kviečiami ir policijos pareigūnai. „Mūsų tarnyba turi teisę patraukti administracinėn atsakomybėn. Šią vasarą nubaudėme apie 20 sklypų šeimininkų. Jų bus ir daugiau, kadangi šienavimo sezonas dar nepasibaigęs. Dirbame tokiu principu: yra sąrašai sklypų, vykstame į juos, apžiūrime, susiekiame su šeimininkais. Tai – ir juridiniai, ir fiziniai asmenys. Žemę įsigiję asmenys ar bendrovės įsipareigoja ją naudoti pagal paskirtį. Kas tai bebūtų – namų valda, komercinės žemės ar žemės ūkio sklypai, jie negali būti apžėlę krūmynais, piktžolėmis ir panašiai. Valstybines žemes tvarko komunalininkai, kaimų teritorijose sklypus išnuomojame ūkininkams, kurie ir įsipareigoja juos sutvarkyti“, - sakė D.Vitkus. Šienavimo ir sklypų tvarkymo paslaugą teikiančios įmonės „Raguvilė“ vadovas Virginijus Brazauskas nesistebi, kad žemių savininkai nenori mokėti, nors šienavimo kaina nėra didelė. „Niekada nemokėjo, o dabar reikia mokėti – kas čia sutiks, nors jeigu savininkai savo sklypus tvarkytų sistemingai, tai kainuotų vis mažiau ir mažiau. Miesto ribose nušienauti 1 ha kainuoja nuo 600 litų. Ūkininkai laukus nušienauja už 300 litų. Tačiau jei sklype yra krūmų, medžių, 1 ha kainuoja nuo 1,5 iki 3,6 tūkst. litų. Kadangi sklypai dažniausiai yra apleisti, nelygūs, neišrinkti akmenys, jų tvarkymas kainuoja brangiau. Galbūt todėl labai mažai sklypų savininkų kreipiasi dėl šienavimo, krūmų šalinimo. Kartais bauda mažesnė už tvarkymo darbus, bet ją galima skirti pakartotinai – kas tada?“, - svarstė V.Brazauskas.
|
|
