|
Laukžemėje – šventė ir tradiciniai atlaidai
Laukžemiškiai 11-ąjį kartą švenčia Žolinę: savaitgalį Laukžemės gyventojai paskyrė šventės linksmybėms bei bendruomenės tradicijų puoselėjimui, rytoj senuosius protėvių papročius prisimins Šv.Apaštalo Andriejaus bažnyčioje rengiamuose kasmetiniuose Mergelės Marijos Ėmimo Dangun atlaiduose.
Šiemet tradicinę Laukžemėje itin kruopščiai puoselėjamą Žolinės šventę pradėjo svečiai iš Mosėdžio. Liaudies dainomis jie pasveikino laukžemiškius ir kaimo svečius, vėliau geros šventės besilinksminantiems linkėjo rajono vadovai, Kretingos kultūros centro atstovai. Jau tapo įprasta, kad Laukžemės per Žolinę nė vienas nepalieka be sėkmę, sveikatą bei laimę nešančio duonos kąsnio. Laukžemiškiai jau daugelį metų patys kepa duoną, kuria dalijasi su visais svečiais. „Mūsų protėviai su duona sutikdavo ir išlydėdavo garbingus svečius, taip ir mes, laukžemiškiai, iš pagarbos žemei, rugiui, darbui ir žmogui su visais pasidaliname naujo derliaus duonos kepalu. Dalindamiesi linkime, kad niekas nestokotų duonos ir kitų gėrybių. Duonos galia įveikia visas negandas, todėl niekas neišeina iš mūsų šventės neatsilaužęs riekelės“, - sakė Kretingos kultūros centro Laukžemės skyriaus vedėja Aida Mikutienė. Kaip visada, šventės organizatoriai buvo pastabūs ir nepraleido nė vieno laukžemiškio, šiemet švenčiančio ypatingą progą. Gėlėmis ir simbolinėmis dovanomis buvo apdovanoti Elena ir Vaclovas Vyšniauskai bei Stanislava ir Jurgis Sarepinai. Šios dvi poros šiais metais mini ypatingą šeimos šventę – auksines vestuves. Laukžemiškiai taip pat pasveikino šešias šeimas, šiemet susilaukusias naujagimių. Kad šių svajonės pildytųsi ir gyvenime lydėtų sėkmė, šventės organizatoriai į dangų paleido šešis baltus balionus su linkėjimais naujagimiams. „Žolinė turi gilias tradicijas, tačiau kiekviena bendruomenė gali kurti savuosius papročius. Taip ir mes – norime puoselėti ir perteikti kaimo bendruomenei Žolinės tradicijas bei skatinti bendruomeniškumą. Todėl pagerbiame kuo daigiau bendruomenės narių, padėkojame už vienokius ar kitokius nuopelnus. Gražu, kai darniai vasaros pabaigos šventėje sutaria mūsų maitintoja žemė ir mūsų sielų gaivintoja Mergelė Marija“, - kalbėjo A.Mikutienė.
|